Simmental

Simentalų veislė yra viena seniausių ir plačiausiai pasaulyje paplitusių galvijų veislių. Ji kilusi iš Simės slėnio vakarų Šveicarijoje ir veisiama tiek pienui, tiek mėsai, todėl priskiriama mišrios paskirties galvijams. Suaugę gyvuliai yra stambūs: karvės paprastai sveria 700-900 kg, o bulių svoris gali viršyti 1200 kg, taigi veislė priskiriama prie stambiausių galvijų kategorijos.

Simentalai garsėja ramiu ir geranorišku būdu. Ūkininkai vertina šią veislę už paklusnumą, palengvinantį kasdienius darbus, tokius kaip melžimas, gyvulių perkėlimas ir veterinarinė priežiūra. Veislė taip pat žinoma dėl vaisingumo, pieningumo ir sparčiu augimu, ir šios savybės padėjo jai paplisti daugiau nei 40 pasaulio šalių.

Tradicinis kailis yra rausvai geltonos spalvos su baltomis dėmėmis, dažnai su balta galva. Šiuolaikinė selekcija sukūrė tiek raguotas, tiek beragias linijas, o skirtingų regionų selekcija dalį bandų labiau nukreipė į mėsinę kryptį, o kitą dalį į pieninę.

Kam tinka

Simentalai tinka ūkininkams, norintiems vienos veislės, duodančios tiek pieną, tiek mėsą, ir turintiems pakankamai žemės bei pašaro tokiam stambiam gyvuliui išlaikyti. Ramus būdas leidžia veislę rinktis ir mažesniems ūkiams bei pradedantiesiems galvijų augintojams, tačiau dėl didelio dydžio ir pašaro poreikių tai nėra nereikli veislė. Ji gerai jaučiasi ganyklinėse ir mišriose ūkininkavimo sistemose įvairaus klimato sąlygomis.

Veislės pavadinimas kilo nuo Simės slėnio Berno Oberlando regione, Šveicarijoje. Šio tipo galvijai šioje vietovėje minimi jau kelis šimtmečius, o vietos ūkininkai atrinkdavo gyvulius, kurie duodavo daug pieno ir kartu gerai augdavo mėsai. Ši dvejopa paskirtis tapo pagrindiniu veislės bruožu.

XIX amžiuje Šveicarijos simentalai vis dažniau buvo eksportuojami į kaimynines šalis. Jie pasiekė Vokietiją, Prancūziją, Italiją ir Austriją, kur susiformavo vietinės populiacijos, gavusios savus pavadinimus. Prancūzų Montbeliarde ir vokiečių Fleckvieh veislės iš dalies kilusios būtent iš simentalų, o tai rodo, kokią plačią įtaką ši veislė padarė Europos galvininkystei.

Šveicarijoje įvesta oficiali bandos apskaita padėjo standartizuoti veislę ir dokumentuoti kilmės knygas, o tai sustiprino jos, kaip nuosekliai pieningos, sparčiai augančios ir vaisingos veislės, reputaciją. Vėliau kelių šalių veislininkystės organizacijos ėmė bendradarbiauti, keisdamosi duomenimis ir derindamos veisimo tikslus.

Nuo XX amžiaus vidurio simentalų genetika paplito Amerikoje, Afrikoje, Australijoje ir Azijoje. Daugelyje šių regionų veislė buvo kryžminama su vietiniais galvijais, siekiant pagerinti augimą ir pieningumą, o šalia tradicinio mišrios paskirties tipo išsivystė ir atskiros, mėsinei krypčiai skirtos linijos.

Simentalas yra stambus, gilaus kūno sudėjimo gyvulys plačia nugara, gerai išvystyta užpakaline kūno dalimi ir tvirtomis kojomis. Veislei būdinga aiški raumenų masė, ypač mėsinės krypties linijose, o pieninės krypties gyvuliai būna kiek lieknesni ir turi geriau išvystytą tešmenį. Galva dažniausiai balta arba su balta žyme, pagal kurią veislę lengva atpažinti.

Kailis ir spalvos

Pagrindinė kailio spalva svyruoja nuo šviesiai auksinės geltonos iki sodrios raudonos, derinama su baltais plotais galvoje, pilve, apatinėje kojų dalyje ir uodegos kutu. Dažnai aplink akis būna pigmentuota oda, o tai laikoma naudinga, nes tam tikru mastu apsaugo nuo nudegimo saulėje ir akių sudirginimo ryškioje šviesoje. Egzistuoja tiek raguoti, tiek natūraliai beragiai gyvuliai, nes beragės linijos išvestos kryptingos selekcijos būdu. Šiltuoju metu kailis trumpas ir švelnus, o šaltajam sezonui sutankėja.

Simentalai pasižymi ramiu ir stabiliu būdu. Veislė apibūdinama kaip rami, paklusni ir geranoriška, ir būtent šios savybės yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl ją taip vertina prižiūrėtojai. Gyvuliai, kuriuos lengva perkelti, melžti ir gydyti, sumažina įtampą tiek patiems gyvuliams, tiek su jais dirbantiems žmonėms.

Bandoje simentalai paprastai užima savo vietą hierarchijoje be pernelyg didelio agresyvumo ir gerai sutaria su kitų veislių galvijais. Karvės yra rūpestingos motinos ir saugo savo veršelius, todėl šalia neseniai apsiveršiavusios karvės vis tiek verta būti atsargiems. Buliai, kaip ir bet kurios kitos veislės, reikalauja pagarbaus elgesio ir saugios darbo infrastruktūros, nepaisant įprastai ramaus būdo.

Veislė gerai reaguoja į nuoseklų, žemos įtampos elgesį. Gyvuliai, su kuriais dirbama ramiai ir reguliariai, paprastai išlieka lengvai valdomi visą gyvenimą.

Simentalai yra atsparūs ir prisitaiko prie įvairaus klimato, nuo vėsių Alpių ganyklų iki šiltesnių kraštų. Kasdienė priežiūra sutelkta į pašarą, vandenį, kanopų sveikatą ir apsaugą nuo ekstremalių oro sąlygų. Kadangi veislė stambi, tvoros, darbo su gyvuliais infrastruktūra ir vartai turi būti tvirti.

Kailio priežiūra

• Reguliariai tikrinkite kailį, ar nėra parazitų, tokių kaip utėlės ir erkės
• Šukuokite parodinius ar pieninius gyvulius, kad kailis būtų švarus ir būtų lengviau stebėti kūno kondiciją
• Apžiūrėkite baltą galvą ir bet kurią nepigmentuotą odą, ar nėra nudegimo saulėje požymių esant stipriai saulei

Judėjimas

• Kasdien suteikite galimybę ganytis ar būti didelėje aptvertoje aikštelėje natūraliam judėjimui
• Kai įmanoma, kaitaliokite ganyklas, kad išliktų jų kokybė ir sumažėtų parazitų kiekis
• Užtikrinkite pakankamai vietos prie ėdyklų ir girdyklų, kad stambesni gyvuliai neišstumtų kitų

Aplinka

Simentalai gerai jaučiasi ganyklinėse ir mišriose ūkininkavimo sistemose. Jie gerai pakelia šaltį, nes žiemą kailis sutankėja, tačiau karštu oru jiems reikia pavėsio ir gausaus vandens, nes stambūs galvijai kaupia ir išlaiko daugiau šilumos. Sausos, gerai nusausintos gulėjimo vietos padeda išvengti kanopų ir odos problemų.

Simentalų raciono pagrindas yra pašaras: sezono metu ganoma pievose, o kai ganymo galimybės ribotos, šeriama šienu ar silosu. Kadangi veislė sparčiai auga, o daugelis karvių duoda daug pieno, pašaras dažnai papildomas grūdais ar koncentruotais pašarais, siekiant patenkinti energijos ir baltymų poreikį. Didžiausių poreikių turi melžiamos karvės ir augantis jaunas prieauglis, o sausąjį laikotarpį išgyvenančioms karvėms reikia gerokai mažiau. Švarus vanduo turi būti prieinamas nuolat, o stambūs galvijai geria daug, ypač karštu oru ar laktacijos metu.

Skanėstai ir papildai

Užtikrinkite laisvai prieinamus mineralinius ir druskos luitus arba biriuosius mineralus, pritaikytus vietos dirvožemiui ir pašarui, nes kai kuriuose regionuose dažnai trūksta tokių elementų kaip varis, selenas ir magnis. Galima duoti nedidelį kiekį šakniavaisių ar melasos laižalų, tačiau didžiąją raciono dalį turi sudaryti pašaras. Bet koks koncentrato kiekio pokytis turi būti atliekamas per 1-2 savaites, kad nebūtų pakenkta rumens sveikatai.

Simentalas laikomas atsparia ir ilgaamže veisle. Gerai prižiūrimos karvės dažnai išlieka produktyvios daugelį metų, o nurodoma gyvenimo trukmė svyruoja nuo 12 iki 20 metų. Dauguma sveikatos problemų susijusios su stambiu kūno sudėjimu, sparčiu augimu ir dideliu pieningumu, o ne su specifiniais paveldimais sutrikimais. Reguliarus bandos sveikatos planavimas kartu su veterinarijos gydytoju, įskaitant skiepijimą ir parazitų kontrolę, padeda šią riziką išlaikyti nedidelę.

Prevencinė priežiūra

• Skiepykite laiku pagal vietos veterinarijos gydytojo rekomendacijas
• Vykdykite vidinių ir išorinių parazitų kontrolės programą
• Reguliariai karpykite ir apžiūrėkite kanopas
• Stebėkite kūno kondiciją ir koreguokite šėrimą pagal produkcijos ciklą
• Užtikrinkite subalansuotą mineralų kiekį, kad išvengtumėte trūkumo sukeltų ligų

Simentalai vertinami kaip veisliniai gyvuliai dėl vaisingumo, pieningumo ir gerų motininių savybių. Telyčios paprastai veisiamos taip, kad apsiveršiuotų apie dvejų metų amžiaus, tai reiškia, kad kergiamos apie 15 mėnesių amžiaus, kai pasiekia tinkamą dydį ir kondiciją. Plačiai naudojamas tiek natūralus įsčiavimas su buliumi, tiek dirbtinis sėklinimas.

Nėštumas trunka apie devynis mėnesius, o karvės beveik visada atsiveda po vieną veršelį. Veršeliai paprastai gimsta gyvybingi, o veislė garsėja vidutiniu veršiavimosi sunkumu, kai buliai parenkami protingai, atsižvelgiant į karvės dydį. Karvės duoda gausiai pieno, kuris palaiko spartų veršelio augimą, ir yra rūpestingos motinos, ginančios bei prižiūrinčios savo jauniklius.

Gera veisimo praktika apima atranką pagal vaisingumą, lengvą veršiavimąsi ir kūno sudėjimo tvirtumą, taip pat veisimo įrašų tvarkymą bei karvės kūno kondicijos valdymą prieš apsiveršiavimą ir po jo.