Chicken

Vištų auginimas Lietuvoje turi gilias šaknis. Kaimo sodybose vištos buvo laikomos šimtmečius kaip šviežių kiaušinių ir mėsos šaltinis. Šiandien ši tradicija atgimsta ir priemiesčiuose: vis daugiau hobistų steigia nedideles vištides miestų patvoriuose ir sodų sklypuose.

Vištos yra visuomeniški paukščiai, gyvenantys bandomis su aiškia hierarchija. Jos godžiai grobia žemę ieškodamos maisto, mėgaujasi dulkių vonelėmis ir patogiai miega tvartelyje naktimis. Kasdienė priežiūra yra nedidelė ir nesudėtinga, todėl vištos tinka net tiems, kurie dar neturi patirties su naminiais paukščiais.

Vištų veislės skirstomos į tris grupes: dvigubos paskirties (kiaušiniai ir mėsa), kiaušinėjančios ir mėsinės. Šalia tarptautiniu mastu žinomų veislių Lietuva turi savo autochtonines vištas.

Žemaitukas yra tradicinė lietuviška veislė, kilusi iš Žemaitijos regiono. Ji pasižymi išskirtiniu atsparumu šalčiui, kuris itin svarbus lietuviškoms žiemoms, ir vidutine kiaušinių produkcija. Žemaituko išlikimas sovietmečio masinės gamybos epochoje yra entuziastų nuopelnas.

Lietuvos kiaušiamusė yra selekcionuota vietinė veislė, pritaikyta Lietuvos klimatui. Ji dera su šalto oro laikotarpiais ir išlaiko pakankamą kiaušinių derlių net žiemą, kai temperatūra krinta žemiau nulio.

Hobistai, ypač Vilniaus ir Kauno priemiesčiuose, vis dažniau renkasi lengvai auginamas tarptautines veisles kartu su lietuviškomis.

Raudonoji džiunglių višta (Gallus gallus) buvo prijaukinta dabartinės Mianmaro ir Tailando teritorijoje maždaug 6000 - 4000 m. pr. Kr. Iš ten ji plito senoviniais prekybos keliais į Artimuosius Rytus ir Viduržemio jūros regioną.

Senovės graikai ir romėnai augino vištas maistui, religinėms apeigoms ir laisvalaikio pramogoms. Viduramžiais vištos įsitvirtino kaimo ūkiuose visoje Europoje.

Lietuvoje vištų auginimas kartu su kitais naminiais gyvuliais tapo neatskiriama kaimo gyvenimo dalimi. Tarpukariu ir sovietmečiu smulkioji vištiena buvo pagrindinė namų ūkio proteino tiekėja. Šiandien hobistų vištų kultūra ypač auga priemiesčiuose, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba reguliuoja smulkių bandų laikymą.

Gaidžiai yra stambesni ir ryškesnių spalvų nei vištos; jų skiauterė ir barzdučiai didesni, o uodega dažnai ilgesnė ir puošnesnė. Skiauterės forma skiriasi pagal veislę: vienapirštė, rožinė ir žirnių skiauterė yra dažniausi tipai.

Plunksnų spalvos ir raštai labai įvairūs: balta, juoda, raudona, dryžuota ir dėmėta, kiekviena iš jų būdinga konkrečiai veislei.

Bandoje susiformuoja ryški pikimo tvarka (pecking order): stipriausias individas turi pirmumo teisę prie maisto ir nakvynės vietos.

Dienos metu vištos grobia žemę, ieško vabzdžių ir sėklų, mėgaujasi dulkių vonelėmis. Sutemus savaime grįžta į vištidę ir susikelia ant laktos.

Gaidžiai garsiai gieda ankstyvo ryto valandomis. Peri linkusios patelės gali imti perėti; šis elgesys labiau ryškinamas tradicinėse veislėse nei moderniose selekcionuotose linijose.

Reguliariai globojamos vištos pripranta prie šeimininko ir nebevengia žmonių artumo.

Kasdienė priežiūros rutina:

• Papildykite šviežiu vandeniu ir pašaru
• Atidarykite vištidę ryte, uždarykite vakare
• Surinkite kiaušinius
• Apžiūrėkite paukščių bendrą būklę

Vištidės reikalavimai: Grindys turi būti sausos ir švarios; kaip paklotą galima naudoti pjuvenas ar šiaudus. Kiekvienai vištai rekomenduojama bent 0,3 m² vidaus ploto. Laktai turi būti pakylėti virš grindų lygio, o lizdo dėžutės turėtų būti tamsioje ir ramioje kampe.

Dulkių vonelė: Dulkių vonelei skirta sausa žemė ar smėlis yra būtinybė. Ji padeda vištoms natūraliai prižiūrėti plunksnas ir kovoti su parazitais.

Pašaro rūšys:

• Pradinė mišinys (starter): 0 - 8 savaitės; didelis baltymų kiekis
• Augimo mišinys (grower): 8 - 20 savaitės; subalansuota sudėtis
• Dėjimo mišinys (layer): nuo 20 savaitės; su kalcio priedu

Lietuvoje vietiniai kviečiai, kukurūzai ir miežiai gali papildyti dieninį davinį. Virtų daržovių ar duonos trupinių galima duoti saikingai. Šviežias vanduo visada turi būti lengvai pasiekiamas; žiemą jis turi būti nešaltas.

Dažniausios sveikatos problemos:

• Utėlės ir erkės: Reguliaria plunksnų apžiūra galima anksti pastebėti; dulkių vonelė padeda.
• Žarnyno kirmėlės: Rekomenduojamas periodinis antiparazitinis gydymas.
• Kvėpavimo takų infekcijos: Rizika didėja drėgnoje ir nevėdinamoje aplinkoje.
• Kiaušinio sulaikymas: Patelė negali padėti kiaušinio, reikalinga skubi veterinaro pagalba.
• Bumblefoot: Pados uždegimas; išvengti galima laikant sausas ir švarias grindis.

Niukaslo liga: Vakcinacija nuo Niukaslo ligos rekomenduojama net smulkioms bandoms. Kreipkitės į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl taikytinų reikalavimų jūsų savivaldybėje.

Karantinas: Naujas vištas laikykite atskirai bent dvi savaites prieš jungiant su esama banda.

Vištidės projektavimas: Grindys turi būti sausos ir švarios. Laktai - pakylėti virš grindų; įėjimas - rakinamas naktį. Sienos turi būti izoliuotos, kad gruodžio - vasario mėnesiais viduje išliktų teigiama temperatūra.

Vaikščiojimo aikštelė: Kiekvienai vištai rekomenduojamas bent 1 m² lauko plotas. Tinklas turi būti užkastas bent 30 cm gylyje, kad plėšrūnai negalėtų įsikasti po juo. Viršus taip pat turi būti uždengtas.

Lietuvos klimatui: Gruodį - vasarį temperatūra gali nukristi iki -15°C. Šildomi girtuokliai yra būtinybė. Žiemą papildykite racioną energingais grūdais, kad vištos lengviau palaikytų kūno temperatūrą.

Dėjimo pradžios amžius: Priklauso nuo veislės ir sezono; paprastai 18 - 26 savaitės. Bantamo veislės dažnai pradeda anksčiau, stambiasudžiai paukščiai kiek vėliau.

Perėjimo trukmė: Vaislingas kiaušinis išsiperėja per 21 dieną. Per šį laikotarpį temperatūra turi išlikti 37,5°C, o drėgnumas 55 - 65 procentų ribose.

Tradicinių veislių perėjimas: Žemaitukas ir Lietuvos kiaušiamusė dažnai turi stiprų perėjimo instinktą ir gali pačios rūpintis kiaušiniais bei viščiukais be papildomos įrangos.

Bandos santykis: Vienas gaidys pakankamas 8 - 10 patelių. Per daug gaidžių sukelia nereikalingų konfliktų bandoje.

Trukmė ir atsakomybė: Vištos gyvena 5 - 10 metų. Kasdienė priežiūra yra privaloma; atostogų metu reikia pasirūpinti pakaitinių prižiūrėtojų.

Šaltiniai: Lietuvoje vištas galima įsigyti vietinėse gyvulių rinkose, iš ūkininkų ar kiaušinių augintojų. Hobistų forumai ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras taip pat gali padėti rasti patikimų pardavėjų.

Apytikrės išlaidos (EUR):

• Vištidės įrengimas: 150 - 600 EUR
• Mėnesinis pašaras vienai vištai: 3 - 8 EUR
• Metinės veterinarinės išlaidos: 20 - 60 EUR

Kainos skiriasi priklausomai nuo regiono ir veislės; pasidomėkite vietinėje rinkoje.