Alpaca

Alpaka priklauso kupranugariniu seimai, kuriai taip pat priklauso lamos, guanakai ir vikunijos. Jos kilme siekia auksti Andus, o veislininkyste truko tukstancius metu del ploniausios vilnos, o ne kaip krovinio gyvulys. Suaugusiu individu aukstis ties peciais paprastai siekia apie 0,8-1 metra, o svoris svyruoja nuo 50 iki 84 kg, todel alpaka yra gerokai mazesne uz savo gimine lama.

Alpakos auginamos visu pirma del pluosto, taciau daugelis savininku jas laiko ir kaip ganyklos kompanionus bei nedideliu ukiu gyvulius. Tai bandos gyvunai, kurie prastai jaucia be draugu, todel beveik visada laikomi grupemis po du ar daugiau. Ju budas paprastai yra ramus ir smalsus, jos retai kanda. Dauguma bendravimo vyksta ne per agresija, o per tyliu dundenima ir kuno laikysena.

Kam tinka alpaka

Alpaka tinka zmogui, kuris turi zemes, gali islaikyti daugiau nei viena gyvuna ir yra pasiruoses metinei kirpimo procedurai bei nuolatinei ukio gyvulio prieziurai. Ji netinka gyvenimui bute ar patalpose, savininkams, norintiems vieniso augintinio, arba tiems, kas neturi vietos ganymui ir pastogei.

Alpaka turi tik dvi veisles, ir abi apibreziamos pagal vilnos struktura, o ne pagal dydi ar sudejima. Abi veisles panasios kuno forma ir budu, todel pasirinkimas tarp ju dazniausiai priklauso nuo to, kokio pluosto savininkas nori gauti. Huacaya yra kur kas dazniau sutinkama is siu dvieju visame pasaulyje.

Kaip veisles grupuojamos

Abi veisles priklauso tai paciai rusiai ir gali tarpusavyje kryzmintis. Jos grupuojamos vien pagal vilnos savybes. Huacaya vilna yra tampri ir elastinga, o Suri pluostas lygus ir spindintis. Kiekvienos veisles viduje gyvunai dazniausiai apibudinami pagal vilnos spalva, kuri svyruoja nuo baltos per gelsvai rudo iki pilkos ir juodos naturaliuose atspalviuose.

Alpaka yra vienas seniausiu prisijaukintu Amerikos zemyno gyvunu. Prisijaukinimas vyko auksciausiuose Andu kalnuose, dabartines Peru ir gretimu regionu teritorijoje, kur archeologiniai radiniai rodo kupranugariniu ganyma pries kelis tukstancius metu. Genetiniai tyrimai rodo, kad alpaka kilusi daugiausia is laukines vikunijos, o tai atsispindi ir jos moksliniame pavadinime Vicugna pacos.

Skirtingai nei didesne lama, kuri buvo isvystyta visu pirma kaip krovininis gyvulys, alpaka buvo atrenkama del pluosto kokybes. Ikikolumbinio laikotarpio Andu kulturose alpaku vilna buvo vertinga medziaga, o gyvunai buvo ganomi didelemis bandomis kalnu pievose.

Europieciu atvykimas seseliolikto amziuje sutrikde Andu gyvulininkyste, ir siuo laikotarpiu alpaku skaicius smarkiai sumazejo. Vis delto rusis islilo auksciausiose kalnu zonose, kur ji geriausiai prisitaikiusi, o ganymo tradicijos tesesi tarp Andu bendruomeniu.

Nuo dvidesimto amziaus pabaigos alpakos buvo eksportuojamos ir isplatintos uz Pietu Amerikos ribu, iskaitant Australija, Jungtines Amerikos Valstijas ir dalis Europos, kur jos laikomos del pluosto ir kaip smulkiu ukiu gyvuliai. Peru islieka salimi su didziausia alpaku populiacija.

Alpakos kunas kompaktiskas, kaklas ilgas ir status, galva nedidele su didelemis akimis, ausys aiskiai stacios. Kojos plonos, baigiasi minkstomis dvipirstemis pedomis su pagalveliniais padais vietoj kanopu. Kuna dengia nuolat auganti vilna, kuri saliname kasmetiniu kirpimu. Palyginti su lama, alpaka mazesne, turi apvalesni snuki, trumpesnes ausis ir neturi ilgu, banano formos ausu, budingu lamai.

Kaip isvaizda skiriasi tarp veisliu

Pagrindinis matomas skirtumas tarp dvieju veisliu yra vilnos struktura. Huacaya turi garbanota, tanku pluosta, kuris styro nuo kuno ir suteikia pusnu, pliuseiniu meskiuka primenanti israisa. Suri turi ilga pluosta, kabanti atskiromis sruogomis ir suteikianti glotnesni, iskritusi israisa. Kuno dydis ir sandara kitu atveju yra placiai panasus abiejose veislese.

Alpakos yra grobio gyvunai su stipriu bandos instinktu, ir ju elgesys atspindi poreiki jaustis saugiai skaiciuje. Viena palikta alpaka linkusi patirti stresa, todel jos laikomos grupemis. Bandoje jos susikuria laisva socialine tvarka ir dideliaja dienos dali praleidzia ganydamosi kartu. Jos budrios pavojui ir, jausdamos gresme, duoda pavojaus signala.

Alpakos bendrauja jvairiais tyliais garsais, dazniausiai svelniu dundenimu, kuri lydi kuno kalba, tokia kaip ausu padetis ir kaklo laikysena. Paprastai jos tylus gyvunai. Springimas taip pat priklauso ju naturaliam elgesio repertuarui, naudojamas daugiausia sprendziant gincus del maisto ar vietos bandoje, ir dazniau nukreipiamas i kitas alpakas nei i zmones.

Dauguma alpaku is pradziu vengia lietimosi ir nenori buti sugriebtos ar suvarzytos. Su ramiu, reguliariu elgesio budu jos priprasta prie zmogaus artumo. Jos nera agresyvios is prigimties ir retai kanda, nes neturi virsutiniu prieksiniu dantu.

Kasdiene prieziura

• Uztikrinkite prieiga prie svarios ganyklos ar geros kokybes sieno
• Patikrinkite, ar visada yra svieziо vandens
• Stebekite kiekviena gyvuna del normalios laikysenos, apetito ir mesliu
• Laikykite bent dvi alpakas kartu del bandos saugumo

Aplinka

• Saugi tvora, isilaikanti alpakas viduje, o plesrunus lauke
• Trisiene pastoge ar tvartas seseliui bei apsaugai nuo lietaus ir vejo
• Gerai drenuotas gruntas, mazinantis kojų ir parazitu problemas
• Sesely ir vedinimas karstame ore, nes alpakos salti pakelia geriau nei karsti

Vilnos prieziura ir elgesys su gyvunu

Alpakos kerpamos kart per metus, dazniausiai pavasari, kad butu surinkta vilna ir isvengta perkaitimo streso. Nagus reikia periodiskai trumpinti, o dantis tikrinti, nes apatiniai pjaunamieji dantys nuolat auga. Su alpakomis elkites ramiai, venkite staigaus suvarzymo ir artekite is sono, o ne is priekio.

Alpakos yra grubaus pasaro vartotojos su triju skyriu skrandziu, efektyviai fermentuojanciu augaline medziaga. Didziaja mitybos dali sudaro ganyklos zole augimo sezono metu, o kai ganykla prasta ar nepasiekiama, sienas. Jos suvalgo palyginti mazai, palyginti su panasaus svorio didesniais ukio gyvuliais, ir linkusios ganytis atsargiai, nesitraukdamos augalu su saknimis. Perteklinis turtingas ar didelio energetiskumo pasaras gali sukelti nutukima ir sveikatos problemu, todel koncentruoti pasarai duodami taupiai arba visai neduodami.

Skanesciai turi buti riboti ir niekada nekeisti pasaro. Daugelyje regionu ganykla ir sienas nesuteikia pakankamai mineralu, todel gali prireikti kupranugariniams pritaikyto mineralu papildo. Svarus, sviezias vanduo turi buti prieinamas visada, o suvartojimas didela karstame ore ir zindymo metu.

Esant gerai prieziurai alpakos yra tvirti gyvunai, o tipine gyvenimo trukme siekia apie 15-20 metu. Kadangi jos yra grobio gyvunai, jos linkusios slepti liga, todel nedideli pokyciai laikysenoje, apetite ar mesluose dazniausiai yra pirmas problemos zenklas. Daugelis dazniausiu problemu susijusios su parazitais, dantimis, kojomis ir karsciu.

Prevencine prieziura

• Nuolatinis parazitu kontrolimas ir ganyklu valdymas
• Metine kirpimas siekiant isvengti perkaitimo streso
• Reguliarus dantu, nagu ir kuno bukles tikrinimas
• Vakcinacija pagal regiono rekomendacijas
• Nauju gyvunu karantinas pries prijungiant juos prie bandos

Alpakos paprastai pasiekia veisimosi brandumo maziausia apie viena-du metus; pateles daznai veisiamos apie 12-18 menesiu, kai pasiekia tinkama dydi, o pateliai bresta kiek veliau. Pateles yra indukuojamos ovuliacijos gyvunas, tai reiskia, kad ovuliacija sukeliama poravimosi, o ne reguliaraus ciklo, todel veisimasis gali vykti didziaja metu dali. Poravimasis vyksta patelei sedint padetyje, vadinamoje cush.

Nescumas ilgas, trunka apie 11-12 menesiu, ir beveik visada gimsta vienas jauniklis, vadinamas cria. Dvyniai labai reti. Gimdymai dazniausiai vyksta dienos metu. Cria paprastai atsistoja ir pradeda zindyti per kelias valandas po gimimo, o zindymo nutraukimas vyksta palaipsniui per kelis menesius.

Ar alpaka jums tinka

Alpakoms reikia ganyklos, saugios tvoros ir pastoges, o jos turi buti laikomos grupemis, todel planuokite priimti bent du gyvunus. Jos gyvena apie 15-20 metu, todel tai ilgas isipareigojimas, palyginamas su kitais ukio gyvuliais. Nuolatines islaidos apima pasara ir siena, metine kirpima, parazitu kontrole, veterinarine prieziura ir tvoros priezuira. Jos netinka gyvenimui patalpose ar miesto aplinkoje, o ju laikymas gali buti reguliuojamas vietiniu zemes ukio ar teritoriju planavimo taisykliu.

Kur igyti alpaka

Alpakos paprastai perkamos is jsitvirtinusiu veisleju ar smulkiu ukiu, o kartais ju galima gauti per gyvunu isgelbejimo ar perkeliamo namu programas, kai gyvunams reikia naujo namo. Pirkite is saltinio, kuris laiko sveikus, gerai priprastintus gyvunus, leidzia pamatyti banda ir gali patarti prieziuros klausimais. Kadangi alpakoms reikia draugijos, planuokite jgyti daugiau nei viena vienu metu.