King pigeon

Karališkasis balandis (Columba livia domestica) yra stambi naminių balandžių veislė, išvesta Jungtinėse Valstijose. Ji buvo sukurta kaip ūkinė veislė mėsiniams jaunikliams auginti ir iki šiol išlieka viena sunkiausių mėgėjų laikomų balandžių veislių. Suaugę paukščiai turi plačią krūtinę, trumpą ir tvirtą kūną, laikosi stačiai, tvirtai ir savimi pasitikėdami.

Laikui bėgant susiformavo dvi šios veislės kryptys. Ūkinis tipas yra darbinis, mėsai auginamas paukštis, didesnis ir paprastesnės išvaizdos. Parodinis tipas veisiamas pagal griežtesnį standartą, kuriame vertinamas kūno sudėjimas, laikysena ir plunksnos kokybė; šie paukščiai dalyvauja parodose ir vietos mugėse. Abu tipus vienija tas pats ramus būdas, dėl kurio veislė patinka laikytojams, norintiems paklusnaus ir lengvai valdomo balandžio.

Šie balandžiai yra ramūs, sunkiai išgąsdinami ir kantriai priima žmogaus rankas. Jie nėra stiprūs skraidytojai ir dažniausiai laikosi arti balandinės, todėl tinka laikytojams, kurie augina paukščius uždaroje aptvaroje, o ne skraidina lenktynėms ar laisvai.

Kam tinka ši veislė

Karališkasis balandis tinka laikytojams, norintiems ramaus, stambaus paukščio parodoms ar jaunikliams auginti, o ne skraidymui ar lenktynėms. Ramus būdas ir kantrumas žmogaus rankoms daro jį protingu pasirinkimu pradedantiesiems ir šeimoms. Kadangi veislė yra sunki ir nepritaikyta ilgiems skrydžiams, jai reikia saugios balandinės ir uždengto aptvaro, o ne laisvo skraidymo.

Karališkasis balandis yra amerikietiška veislė, atsiradusi pirmaisiais XX amžiaus dešimtmečiais. Veisėjai siekė gauti sunkų paukštį mėsinių jauniklių rinkai, kurioje jauni balandžiai auginami mėsai. Šiam tikslui pasiekti jie kryžmino kelias tuo metu jau žinomas ūkines veisles, remdamiesi tokių balandžių kaip Runt, Maltos balandis, pašto balandis ir Hercogienė dydžiu bei kūno sudėjimu.

Tikslas buvo išvesti balandį, kuris greitai augtų, turėtų daug krūtinės mėsos ir patikimai veistųsi nelaisvėje. Taip atsiradęs Karališkasis balandis atitiko šiuos reikalavimus ir iki XX amžiaus vidurio tapo įprastu mėsinių jauniklių augintoju Amerikos ūkiuose ir mažuose ūkeliuose.

Komerciniam mėsinių jauniklių verslui silpnėjant, veisėjai daugiau dėmesio skyrė parodoms. Veislė išsiskyrė į du pripažintus tipus. Ūkinis tipas išlaikė didesnę, paprastesnę darbinę formą, o parodinis tipas buvo tobulinamas, kad turėtų apvalesnį kūną, aukštesnę laikyseną ir švaresnę plunksnų dangą, vertinamą parodose.

Šiandien karališkuosius balandžius visame pasaulyje augina balandžių mėgėjai. Dažniausiai pasitaiko balta spalva, tačiau yra ir kitų spalvų atmainų, o paukščiai vertinami pagal nacionalinių balandžių augintojų asociacijų parengtus veislės standartus.

Karališkojo balandžio kūnas tvirtas ir apkūnus, iš šono žiūrint beveik apvalus. Krūtinė plati ir gerai suapvalinta, nugara trumpa, o paukštis stovi aukštai ant tvirtų kojų, laikydamasis beveik status. Galva didelė ir lygi, be kuoduko ar plunksnų apykaklės, snapas vidutinio dydžio ir tvirtas. Parodiniai paukščiai veisiami dar apvalesnio silueto ir aukštesnės, didingesnės laikysenos nei ūkiniai.

Plunksnos ir spalvos

Balta yra Karališkojo balandžio pagrindinė spalva, dažniausiai matoma tiek mėsinių jauniklių auginime, tiek parodose. Pasitaiko ir vienspalvių juodų, mėlynų, raudonų, geltonų, sidabrinių bei pilkšvų paukščių, taip pat juostuotų ir languotų raštų. Plunksnos glaudžiai priglunda prie kūno, turi būti švarios ir tankios, be palaidų ar susisukusių plunksnų. Gera būklė matoma iš lygaus, tolygaus krūtinės ir nugaros paviršiaus.

Karališkojo balandžio būdas ramus ir stabilus. Jis švelnus ir paklusnus, greitai apsipranta naujoje vietoje ir geriau nei daugelis nervingesnių veislių ištveria dažną laikymą rankose. Paukščiai laikosi pasitikinčiai ir neskubriai, paėmus į rankas retai plazda ar spurdi iš išgąsčio.

Šie balandžiai gerai sutaria mišrioje balandinėje ir nėra agresyvūs kitų balandžių atžvilgiu, išskyrus įprastus vaidus dėl lizdo dėžučių perėjimo metu. Įpratę prie laikytojo, jie beveik nebijo žmonių, tačiau neieško artimo ryšio ir neatlieka parodomojo elgesio, būdingo skraidymui skirtoms dekoratyvinėms veislėms. Dėl ramaus būdo jie tinka namams su vaikais, jei paukščiai laikomi rankose švelniai ir prižiūrint suaugusiajam.

Palyginti su kitomis veislėmis, Karališkasis balandis tylus, dažniau tyliai burkuoja nei triukšmauja. Kadangi paukštis sunkus ir prastai skraido, jis mieliau vaikšto ar tupi žemai nei kyla į orą, todėl atrodo dar ramesnis.

Karališkasis balandis nereikalauja sudėtingos priežiūros, tačiau dėl savo dydžio ir silpno skrydžio jo sveikata labai priklauso nuo tvarkingos balandinės. Kasdienę priežiūrą sudaro švarus vanduo, šviežias pašaras, sausas kraikas ir trumpas kiekvieno paukščio būklės apžiūrėjimas.

Kūno priežiūra

• Du ar tris kartus per savaitę pasiūlykite seklią maudyklę, kad paukščiai patys galėtų išsivalyti plunksnas.
• Tikrinkite kojas ir pėdas, ar nėra pluta, žaizdelių ar tarp pirštų sukibusio mėšlo.
• Apžiūrėkite plunksnas, ar nėra utėlių, erkių ar lūžusių bei susisukusių plunksnų stiebų, ypač prieš parodą.
• Per ilgus nagus ir snapą trumpinkite tik tada, kai jie trukdo vaikščioti ar ėsti.
• Lizdo dėžutes ir laktas valykite nuo mėšlo, kad neterštų plunksnų.

Judėjimas

• Įrenkite uždengtą aptvarą ar voljerą, kuriame paukščiai galėtų vaikščioti, pasitempti ir trumpai paskraidyti.
• Nesitikėkite, kad paukščiai skraidys laisvai: jie sunkūs, prastai skraido ir lauke lengvai taptų grobiu plėšrūnams.
• Įrenkite laktas įvairiame, bet žemame aukštyje, kad paskatintumėte judėti.
• Kasdien leiskite paukščiams patekti į aptvarą, o ne laikykite juos uždarytus vien balandinėje.

Aplinka

Karališkiesiems balandžiams geriausiai tinka sausa balandinė be skersvėjų, su gera ventiliacija, tvirtu stogu ir apsauga nuo lietaus bei vėjo. Palikite pakankamai grindų ir dėžučių vietos, kad sunkūs paukščiai netilptų per ankštai, taip sumažinsite peštynes ir plunksnų gadinimą. Visas angas apsaugokite nuo kačių, žiurkių, vanagų ir kitų plėšrūnų, nes šie paukščiai negali lengvai nuo jų nuskristi.

Karališkajam balandžiui puikiai tinka įprastas balandžių racionas iš įvairių grūdų ir sėklų: kukurūzų, žirnių, kviečių, sorgų ir soros. Kadangi veislė stambi ir linkusi tukti, ne perėjimo metu porcijas reikia stebėti. Duokite netirpaus žvyrelio, kad paukščiai galėtų sumalti maistą, ir pasiūlykite mineralų ar austrių kriauklelių kalciui gauti. Švarus, šviežias vanduo turi būti prieinamas visą laiką.

Skanėstai ir papildai

Nedideli kiekiai dygminų, kanapių ar aliejingų sėklų gali būti duodami kaip skanėstas ir papildomos energijos šaltinis šaltuoju metu ar per parodas. Vitaminų ir mineralų papildas vandenyje, duodamas kartą ar du per savaitę, padeda perinčioms poroms ir plunksnas keičiantiems paukščiams. Žvyrelis ir kalcio šaltinis turi būti prieinami ištisus metus, o jauniklius maitinančioms patelėms kalcio reikia duoti daugiau.

Karališkasis balandis yra tvirtos sveikatos veislė ir geromis balandinės sąlygomis paprastai gyvena 8-12 metų. Dauguma sveikatos problemų kyla ne dėl pačios veislės, o dėl priežiūros klaidų: nešvarios patalpos, drėgmės, perpildymo ir peršėrimo. Kadangi Karališkieji balandžiai sunkūs ir mažai skraido, jiems svarbiau nei lengvesnėms veislėms kontroliuoti svorį ir užtikrinti švarą po kojomis.

Prevencinė priežiūra

• Balandinę laikykite sausą, gerai vėdinamą ir švarią nuo mėšlo.
• Kasdien duokite švaraus vandens ir reguliariai dezinfekuokite gėrykles.
• Pagal grafiką paukščius gydykite nuo kirmių ir kitų parazitų.
• Naujus ar grįžusius paukščius prieš įleisdami į balandinę laikykite karantine.
• Svorį kontroliuokite dozuotu šėrimu ir galimybe judėti aptvare.
• Skiepykite nuo paramiksoviruso, jei tai rekomenduojama jūsų regione.

Karališkasis balandis nėra skraidymui ar orientavimuisi skirta veislė, todėl mokymas apima daugiausia prijaukinimą ir kasdienę rutiną, o ne pasiekimus. Dėl ramaus būdo tai vienas lengviausiai apsipratančių balandžių. Paukščiai išmoksta sieti laikytoją su maistu ir pagal nustatytą tvarkaraštį įskristi bei išskristi iš balandinės. Reguliarus, švelnus elgesys su paukščiu užaugina paukštį, kuris ramiai leidžiasi paimamas parodoms ir sveikatos patikrinimams.

Pagrindai

1. Naujiems paukščiams leiskite savaitę ar dvi apsiprasti balandinėje prieš imant juos į rankas.
2. Šerkite tuo pačiu laiku, kad paukščiai išmoktų rutiną ir priprastų prie jūsų buvimo šalia.
3. Iš rankų paduokite kelias mėgstamas sėklas, kad įgytumėte paukščio pasitikėjimą.
4. Pratinkitės kiekvieną paukštį švelniai ir trumpai paimti bei palaikyti, tada paleiskite.
5. Prieš parodų sezoną laikymo rankose trukmę ilginkite palaipsniui, kad paukščiai išliktų ramūs vertinimo metu.
6. Artėkite ramiai ir tyliai; niekada nesivykite paskui paukštį ir nečiupkite jo atviroje balandinėje.

Karališkieji balandžiai laikomi balandinėje, įprastame balandžių būste, o ne mažame narve. Kadangi veislė sunki ir prastai skraido, balandinė bei aptvaras turi visiškai apsaugoti nuo plėšrūnų. Skirkite paukščiams pakankamai vietos, nes ankštai sugrūsti sunkūs paukščiai pradeda peštis, jiems atsiranda kojų problemų ir gadinasi plunksnos. Gera ventiliacija be skersvėjų yra svarbiausia sąlyga sveikai balandinei.

Įrengimo sąrašas

• Tvirtas, vandeniui atsparus stogas ir sausos grindys su drėgmę sugeriančiu kraiku.
• Pakankamai smulkus tinklelis, neįleidžiantis žiurkių ir plėšrūnų.
• Atskiros ėdimo ir gėrimo vietos, kad būtų mažiau nešvarumų.
• Po vieną lizdo dėžutę kiekvienai porai, pastatytą žemai dėl sunkių paukščių.
• Lengvai pripildomas ir ištuštinamas maudymosi indas.
• Žvyrelio ir mineralų ėdyklos, laikomos ne ant grindų ir sausos.

Karališkieji balandžiai yra patikimi tėvai, paprastai patys peri ir augina savo jauniklius, todėl dirbtinė inkubacija reikalinga retai. Patelė į vieną dėtį deda du kiaušinius, o perėti pakaitomis sėdi abu tėvai. Perėjimas trunka apie 17-19 dienų. Išsiritus jaunikliams, tėvai pirmosiomis dienomis juos maitina gurklio pienu, baltymingomis išskyromis, o vėliau prideda suminkštintų grūdų. Kadangi Karališkasis balandis yra stambi mėsinė veislė, jaunikliai auga greitai ir per kelias savaites pasiekia didelį dydį.

Perėjimo eiga

1. Kai įmanoma, leiskite porai perėti natūraliai; kiaušinius imkite tik jei planuojate juos perduoti auginti kitai porai arba dėti į inkubatorių.
2. Perėjimo metu balandinėje palaikykite ramybę ir netrukdykite paukščių.
3. Jei perinama dirbtinai, palaikykite pastovią temperatūrą bei drėgmę ir kasdien verskite kiaušinius.
4. Vertimą nutraukite likus 2-3 dienoms iki numatomos išsiritimo datos.
5. Leiskite jaunikliui išsiristi pačiam; netraukite jo iš kiaušinio lukšto.
6. Įsitikinkite, kad tėvai ar globėjų pora pradeda maitinti jauniklį per kelias valandas nuo išsiritimo.