Shetland Pony

Šetlandų ponis yra viena mažiausių arklių veislių ir kartu viena stipriausių, lyginant su savo dydžiu. Ties gogeliais jis siekia ne daugiau kaip 42 colius (107 cm) ir turi tankų kailį, sunkius karčius bei plačią, tvirtą liemenį, pritaikytą šaltoms, vėjuotoms saloms, iš kurių jis kilęs. Nepaisant nedidelio ūgio, šetlandas gali tempti krovinį, gerokai sunkesnį už jo paties svorį, ir būtent ši savybė padarė jį vertingą darbui gerokai anksčiau, nei jis tapo populiariu vaikų poniu.

Veislė kilusi iš Šetlando salų, esančių prie šiaurinės Škotijos pakrantės, kur atšiauri gamta ir menka ganykla suformavo kompaktišką, ekonomišką gyvūną. Šimtmečiai gyvenimo ant skurdžios ganyklos išugdė ponį, kuris išlieka geros kondicijos net turėdamas mažai pašaro ir lengvai pakelia lietų, vėją bei šaltį. Būtent dėl šių savybių šiuolaikinis šetlandas yra mažiau reiklus priežiūrai nei didesni žirgai, tačiau lengvas maitinimasis kartu kelia svorio augimo riziką.

Šetlandai yra protingi ir dažnai vadinami užsispyrusiais. Jie greitai mokosi, ilgai prisimena išmoktus dalykus ir išbando kantrybę tų prižiūrėtojų, kurie elgiasi nenuosekliai. Kai su jais elgiamasi ramiai ir teisingai, jie tampa meilūs bei patikimi, todėl dažnai renkami kaip pirmasis ponis jauniems raiteliams ir naudojami pakinktų sporte.

Kam tinka

Šetlandas tinka šeimoms su vaikais, norinčioms turėti mažą, patvarų ponį, skirtą mokytis joti ir važiuoti pakinktais. Jis gerai tinka savininkams, galintiems kasdien juo rūpintis ir laikytis tvirtų, nuoseklių taisyklių, nes veislė mielai pasinaudos nepatyrusiu ar nenuosekliu prižiūrėtoju. Jis mažiau tinka žmonėms, norintiems visiškai nesikišančio gyvūno, nes ponio protingumas ir apetitas reikalauja aktyvaus valdymo.

Poniai Šetlando salose gyveno labai seniai: archeologiniai duomenys rodo, kad maži žirgai salose buvo dar bronzos amžiuje. Šiandien žinoma veislė susiformavo pačių salų dėka: šaltoje, drėgnoje, vėjuotoje aplinkoje, kur ganyklos plonos, o priedangos mažai. Išgyveno tie gyvūnai, kurie buvo maži, storakailiai ir gebėjo misti prastu pašaru, o šios savybės perėjo iš kartos į kartą.

Didžiąją savo istorijos dalį šetlandas buvo salų valstiečių darbinis gyvūnas. Jis nešė durpes kurui, tempė vežimus ir dirbo žemę. Jo mažas ūgis buvo privalumas vietoje, kur laikyti didelį žirgą būtų buvę sunku dėl riboto pašaro.

XIX amžiuje veislės paklausa Didžiosios Britanijos žemyninėje dalyje smarkiai išaugo. Įstatymams apribojus moterų ir vaikų darbą anglies kasyklose, poniai buvo leidžiami po žeme tempti anglį, o šetlando jėga ir kompaktiškas kūnas puikiai tiko žemiems tuneliams. Daug ponių dėl šios priežasties buvo išvežta iš salų. 1890 metais buvo įkurta Šetlandų ponių veislynų knygos draugija (Shetland Pony Stud-Book Society), skirta veislę registruoti ir saugoti.

XX amžiuje šetlandas iš pramoninio darbo pamažu perėjo prie draugystės ir sporto. Jis tapo įprastu pirmuoju vaikų poniu, populiariu pakinktų poniu bei nuolatiniu parodų ir mugių dalyviu. Nuo tada veislė paplito gerokai už Škotijos ribų ir šiandien laikoma visoje Europoje bei Šiaurės Amerikoje.

Šetlandas turi nedidelį, bet galingą sudėjimą. Kūnas gilus ir platus per krūtinę bei šonus, kojos trumpos ir stiprios, su tankiu kaulynu, o galva maža, plačios kaktos, mažomis ausimis ir didelėmis, plačiai išsidėsčiusiomis akimis. Kaklas trumpas ir raumeningas. Lyginant su ūgiu, veislė yra nepaprastai stipri, todėl susidaro tvirto, žemai pasodinto gyvūno įspūdis, o ne sumažintos jojimo žirgo kopijos.

Kailis yra vienas pagrindinių veislės bruožų. Žiemą šetlandas užsiaugina tankų dvigubą kailį su ilgais apsauginiais plaukais, kurie atstumia vandenį ir gerai apsaugo nuo lietaus bei šalčio. Karčiai ir uodega pilni bei ilgi, o ant apatinės kojų dalies matomas nedidelis plunksniavimas. Vasarą kailis gerokai suplonėja.

Kailis ir spalvos

Šetlandas pasižymi plačia spalvų įvairove. Dažnos yra juoda, bėra, risa, ruda, pilka ir dunas spalvos, o priimtinas ir šlakuotas ar dėmėtas (pinto) piešinys. Vienintelė spalva, kurios veislė paprastai neturi, yra dėmėtas leopardo raštas, būdingas kai kurioms kitoms veislėms. Kailio spalva neturi įtakos ponio darbingumui ar temperamentui.

Šetlandas protingas ir turi stiprų charakterį. Jis greitai mokosi ir ilgai prisimena, ko išmoko, tačiau kartu turi savo nuomonę ir priešinasi prižiūrėtojui, kurio negerbia. Užsispyrimo šlovė kyla būtent iš šio savarankiškumo: šetlandas, supratęs, kad gali ignoruoti raitelį ar praeiti pro žmogų, tai kartos tol, kol ribos nebus laikomos tvirtai ir nuosekliai.

Su žmonėmis, kuriuos pažįsta ir kuriais pasitiki, veislė yra meili ir rami. Nedidelis ūgis ir dažniausiai ramus elgesys su vaikais lemia, kad jis dažnai renkamas kaip pirmasis ponis, tačiau jaunus raitelius vis tiek reikia prižiūrėti, nes gudrus ponis gali apgauti pradedantįjį. Su nepažįstamaisiais dauguma šetlandų elgiasi drąsiai, o ne nervingai. Su kitais poniais ir žirgais jie paprastai draugiški ir gerai jaučiasi kompanijoje, kas atitinka jų bandinę prigimtį.

Veislės žvalumas pasireiškia drąsa ir energija. Šetlandai gali būti gyvi ir žaismingi, todėl jiems reikia pakankamai darbo ir dirginimo, kad išliktų gerai auklėti. Nuobodžiaujantis, nepakankamai užimtas šetlandas linkęs tapti įkyrus arba įgyti įpročių, kuriuos vėliau sunku pakeisti.

Šetlandas yra vienas lengviausiai prižiūrimų arklinių, nes sukurtas atlaikyti sunkias sąlygas, tačiau lengva priežiūra nereiškia, kad priežiūros nereikia visai. Pagrindines kasdienes užduotis sudaro kailio tvarkymas, kanopų tikrinimas, judėjimas ir ponio valgymo kiekio kontrolė.

Kailio priežiūra

• Reguliariai šukuokite kailį, kad pašalintumėte purvą ir iškritusius plaukus, ypač skiriant dėmesį intensyviam pavasario slinkimo laikotarpiui.
• Iššukuokite ilgus karčius ir uodegą, kad išvengtumėte susivėlimo.
• Kasdien tikrinkite ir valykite kanopas, o kalvį kvieskite apkirpti kanopas kas 6-8 savaites.
• Drėgnu oru apžiūrėkite kojas ir plunksniavimą, ar nėra su purvu susijusių odos problemų.

Judėjimas

• Kasdien suteikite ganyklą ir judėjimo galimybę; šetlandai aktyvūs ir be judėjimo priauga svorio.
• Naudokite ponį jojimui (vaikams), pakinktų darbui ar darbui iš rankų, kad jis turėtų užduotį.
• Neleiskite poniui ilgai stovėti be veiklos, nes tai skatina svorio augimą ir įkyrų elgesį.

Aplinka

Šetlandas ištveria šaltį, vėją ir lietų kur kas geriau nei dauguma veislių, todėl jam nereikia šildomos arklidės. Vis dėlto jam reikalinga priedanga nuo pačių atšiauriausių orų bei nuo vasaros saulės ir vabzdžių. Tvora turi būti patikima, nes žemi poniai yra gudrūs pabėgimo meistrai, o ganymą reikia riboti, nes sultinga ganykla yra pagrindinis šios veislės sveikatos pavojus.

Šetlandas evoliucionavo salų ganyklose, kuriose pašaro buvo mažai, todėl jis sugeba išgauti daug naudos net iš labai kuklaus maisto kiekio. Turtingoje šiuolaikinėje ganykloje tai tampa problema: veislė greitai priauga svorio ir yra linkusi į nutukimą bei laminitą, skausmingą ir rimtą kanopos ligą, susijusią su per dideliu cukringos žolės valgymu. Šetlando raciono pagrindą turėtų sudaryti geros kokybės šienas arba ribota ganykla, o ne koncentruoti pašarai. Dauguma sveikų suaugusių šetlandų, dirbančių lengvą darbą, grūdų visai nereikia.

Skanėstai ir papildai

Skanėstus naudokite saikingai dėl svorio rizikos; nedideli morkos ar obuolio gabaliukai tinkami saikingais kiekiais. Paprasta druskos ar mineralų laižomoji kaladėlė suteikia papildomų mineralų. Daugumai šetlandų, ganančių geroje ganykloje, papildų nereikia, tačiau veterinarijos gydytojas gali rekomenduoti konkrečius mineralus, jei ganykloje jų trūksta. Visada užtikrinkite švarų, šviežią vandenį.

Šetlandas yra tvirta, ilgaamžė veislė. Daugelis ponių gyvena 25-35 metus, o kai kurie, tinkamai prižiūrimi, gyvena ir ilgiau. Dauguma rimtų veislės sveikatos problemų susijusios su mityba bei svoriu, o ne su paveldėtu silpnumu, todėl didžioji dalis sveikatos priklauso nuo savininko. Svarbiausia sveikatos užduotis yra palaikyti poniui protingą svorį.

Prevencinė priežiūra

• Palaikykite poniui sveiką kūno būklę ir ribokite ganymą sultingoje ganykloje.
• Kvieskite kalvį kas 6-8 savaites ir stebėkite ankstyvus laminito požymius.
• Bent kartą per metus atlikite dantų patikrinimą, senstantiems poniams dažniau.
• Laikykitės veterinarijos gydytojo paskirtos skiepijimo ir parazitų kontrolės programos.
• Užtikrinkite kasdienį judėjimą, palaikantį medžiagų apykaitos sveikatą.

Šetlandas greitai mokosi ir greitai pastebi silpną prižiūrėtoją. Dėl šio derinio svarbu pradėti mokyti anksti ir nuosekliai. Ponis, kuriam leidžiama praeiti pro žmones, atsisakyti vestis už pavadžio ar veržtis prie ėdalo, šiuos įpročius kartos ir toliau, o gudraus ponio blogus įpročius vėliau taisyti sunku. Mokymas geriausiai veikia, kai prižiūrėtojas ramus, tvirtas ir nuspėjamas, o tos pačios taisyklės taikomos kiekvieną dieną. Kadangi daugeliu šetlandų rūpinasi vaikai, pagrindines taisykles turi nustatyti ir prižiūrėti suaugęs žmogus.

Pagrindai

1. Pirmiausia išmokykite ponį vestis už pavadžio, sustoti ir ramiai stovėti.
2. Nustatykite aiškias asmeninės erdvės taisykles, kad ponis nesiveržtų ar nespaustų žmonių.
3. Palaipsniui ir ramiai supažindinkite su šukavimu, kanopų tvarkymu ir balnojimu.
4. Jojimo ar pakinktų darbą plėskite trumpais, dažnais užsiėmimais, kad išlaikytumėte dėmesį.
5. Reaguokite nuosekliai, kad ponis visada žinotų, ko iš jo tikimasi.

Šetlandai lėtai pasiekia fizinę brandą, todėl jų nereikėtų veisti tol, kol jie visiškai neužauga, paprastai apie trejus metus ar vėliau, net jei lytiškai subręsta anksčiau. Poravimasis vyksta pagal įprastą žirgų modelį: kumelės sezoniškai ritasi, o nėštumas trunka apie 11 mėnesių. Kumelė paprastai neša vieną kumeliuką; dvyniai pasitaiko retai ir dažniausiai yra problema, o ne tikslas.

Kumeliukai gimsta maži, bet judrūs ir sugeba atsistoti bei žįsti per kelias valandas nuo gimimo. Kumelė teikia pieną ir ankstyvą priežiūrą, o kumeliukai per kelias savaites pradeda ragauti pašarą, tebežįsdami toliau. Švelnus ir ankstyvas kumeliukų prijaukinimas padeda išauginti ponius, su kuriais vėliau lengva sutarti. Atsižvelgiant į mažą veislės ūgį, kumelės būklė ir apgalvota tėvų pora yra svarbios saugiam apsiveisimui bei sveikų kumeliukų gimimui.