Hanoverian

Hanoverio arklys Vokietijoje veistas beveik tris šimtmečius kaip jojamasis ir sportinis arklys, o šiandien laikomas viena sėkmingiausių sportinių veislių pasaulyje, turinčia įspūdingus pasiekimus dailiajame jojime, konkūruose ir visapusiškame jojime aukščiausiu lygiu. Veislė pavadinta pagal Hanoverio regioną Šiaurės Vokietijoje, kur organizuota veisyba prasidėjo XVIII amžiaus pradžioje.

Tai, kas hanoverio arklį tikrai išskiria, yra dydžio ir jėgos derinys su būdu, kurį galima gerai valdyti. Veisėjai kartų kartas didelį dėmesį skyrė temperamentui šalia atletinių savybių, todėl veislė tinka tiek profesionaliems raiteliams, tiek rimtai treniruojantiems mėgėjams. Judesių kokybė yra ne mažiau svarbi: žingsnis, risčia ir šuoliavimas veisiami erdvūs ir išraiškingi, būtent tai, kas aukštai vertinama dailiojo jojimo vertinime.

Šiandieninė veisyba vyksta pagal griežtą patikrinimų ir darbinių savybių testavimo sistemą. Ir eržilai, ir kumelės privalo išlaikyti formalius vertinimus, kol jų palikuonys gali būti įtraukti į kilmės knygą, ir būtent ši drausmė paaiškina, kodėl eksterjeras, judesiai ir jojamumas išliko tokie pastovūs kartų kartas.

Kam jis tinka

Hanoverio arklys tinka raiteliams, turintiems tikrą varžybinį tikslą arba struktūruotą treniruočių planą, nes veislė geriausiai klesti reguliariame ir reikliame darbe. Jo būdas yra kur kas atlaidesnis nei daugelio grynai darbiniams rezultatams veistų šiltakraujų, tačiau dydis ir jėga vis tiek reikalauja patyrusio raitelio, o ne pradedančiojo, jojančio visiškai savarankiškai.

Veislės istorija prasideda 1735 metais, kai Jurgis II, tuo pat metu buvęs Hanoverio kurfiurstas ir Didžiosios Britanijos karalius, įkūrė Celės valstybinę žirgyną Šiaurės Vokietijoje. Ten buvo patalpinti patvirtinti eržilai, su kuriais vietiniai ūkininkai galėjo veisti stiprius ir patikimus arklius žemės ūkio darbams, transportui ir kariniams tikslams.

Ankstyvieji hanoverio arkliai buvo žymiai sunkesni, sukurti traukos jėgai, o ne judrumui. XVIII ir XIX amžiais veisėjai įvedė grynakraujų kraują, kad palengvintų tipą ir patobulintų judesius, kartu išsaugodami veislės esminę jėgą ir stabilų būdą.

Hannoveraner Verband oficialiai įkurta 1888 metais Verdene, kuris iki šiol išlieka veislės būstine. Kai po abiejų pasaulinių karų paklausa kariniams ir darbiniams arkliams smarkiai sumažėjo, veisėjai savo dėmesį ryžtingai nukreipė į jojamąjį ir sportinį arklį.

XX amžiaus antroje pusėje griežta atranka kartu su darbinių savybių testavimu pavertė hanoverio arklį viena pirmaujančių sportinių šiltakraujų veislių pasaulyje, ir nuo tada veislė toliau išveda ilgą olimpinių ir pasaulio čempionų arklių eilę tiek dailiajame jojime, tiek konkūruose.

Hanoverio arklys atrodo atletiškas ir galingas, nepraradęs kilnumo. Vidutinio dydžio galva turi budrią, protingą išraišką ir laikosi ant gerai raumeningo kaklo. Petys yra ilgas ir gerai nuožulnus, nugara tvirta, o užpakalinė dalis plati ir stipriai raumeninga, ir visa tai kartu sukuria veislei būdingą stūmą ir pakilimą judesyje. Kojos yra teisingai pastatytos ir gerai raumeningos, baigiasi sveikais ir atspariais kanopomis.

Plaukas ir spalvos

Dauguma hanoverio arklių turi vienspalvę pagrindinę spalvą, iš kurių dažniausios yra bėra, kaštoninė, tamsiai ruda ir juoda, taip pat gana dažna pilka. Balti ženklai galvoje ir kojose yra visiškai normalūs ir priimtini pagal standartą. Dėmėtoji spalva tradiciškai nebuvo priimama į pagrindinę kilmės knygą, todėl beveik visi registruoti arkliai turi vieną vientisą pagrindinę spalvą su ne daugiau kaip ribotu baltumu.

Būdas yra viena didžiausių šios veislės stiprybių. Hanoverio arkliai veisiami taip, kad derintų tvirtas atletines savybes su patikimu, lengvai valdomu būdu, o jojamumas oficialiai vertinamas eržilų ir kumelių testavimo metu. Dauguma individų yra subalansuoti ir bendradarbiaujantys, todėl kasdienis elgesys su jais ir treniravimas yra kur kas paprastesnis nei su daugeliu karštesnio kraujo sportinių veislių.

Su nuolatiniu raiteliu hanoverio arklys sukuria tikrą darbinį ryšį ir akivaizdžiai klesti esant stabiliai rutinai. Jis mokosi greitai ir gerai išlaiko išmoktus dalykus, tačiau šis protingumas turi ir savo pusę: neteisingas ar nenuoseklus jojimas greitai pastebimas ir į jį atitinkamai reaguojama. Prieš nepažįstamus žmones ar naujas aplinkas dauguma lieka ramūs, o ne nervingi.

Ganykloje ir arklidėje veislė paprastai yra draugiška ir gerai sutaria su kitais arkliais. Energijos lygis yra geroje vidurio zonoje: pakankamai polėkio rimtoms varžyboms, tačiau be tos aštrios reaktyvumo, būdingos daugeliui karštesnio kraujo veislių.

Hanoverio arkliai yra atsparūs ir nereikalauja pernelyg sudėtingos priežiūros, tačiau kaip dideli atletiški arkliai jų sveikatingumas priklauso nuo nuoseklaus laikymo. Reguliarus judėjimas, tinkamas paviršius ir atidus kojų bei kanopų stebėjimas yra svarbiausi dalykai.

Kuoja

• Šukuokite kelis kartus per savaitę, o plauko keitimo sezono metu kasdien.
• Kasdien valykite kanopas ir tikrinkite, ar nėra akmenėlių, puvinio ar įtrūkimų.
• Prireikus iššukuokite ir nuplaukite karčius bei uodegą.
• Po intensyvaus darbo maudykite ir kruopščiai nusausinkite.
• Po jojimo apžiūrėkite visą kūną, ar nėra nubrozdinimų, patinimų ar neįprasto šilumos.

Judėjimas

• Užtikrinkite kasdienį išleidimą į aptvarą ar ganyklą.
• Derinkite jojimo treniruotes su pasivaikščiojimais ir laisvu judėjimu.
• Prieš intensyvų dailiojo jojimo ar šuolių darbą palaipsniui didinkite fizinę formą.
• Įtraukite poilsio dienas, kad apsaugotumėte sąnarius ir sausgysles.

Aplinka

Hanoverio arkliui geriausiai tinka švari, gerai vėdinama arklidė, kasdienis išleidimas ir lygus, saugus paviršius. Veislė gerai pakelia Lietuvos klimatą su šaltomis žiemomis, tačiau jai reikia sauso prieglobsčio nuo vėjo ir drėgmės bei nuolatinės prieigos prie vandens.

Kaip ganyklose besiganantis žolėdis, hanoverio arklio racionas turi būti pagrįstas visų pirma stambiuoju pašaru: ganykla, šienas ar šienainis turėtų sudaryti didžiąją dalį dienos raciono, kad virškinimas veiktų normaliai. Koncentruotas pašaras pridedamas priklausomai nuo to, kaip intensyviai arklys dirba, lengvai naudojamam arkliui jo reikia žymiai mažiau nei arkliui, esančiam pilname varžybiniame treniravime. Šerkite pagal svorį, o ne pagal akį, ir bet kokius mitybos pokyčius įveskite palaipsniui.

Skanėstai ir papildai

Nedidelis gabalėlis morkos ar obuolio yra tinkamas retkarčiais duodamas skanėstas. Druskos ar mineralų luitas turėtų būti prieinamas visada, o veterinaras ar arklių mitybos specialistas gali patarti dėl papildų, jei stambiojo pašaro analizė atskleidžia trūkumų. Švarus, šviežias vanduo turi būti prieinamas visą laiką, nes toks arklys lengvai gali išgerti daugiau nei 30 litrų per dieną.

Griežti veisimo patikrinimai, tikrinantys eksterjerą ir sveikatingumą, padėjo išlaikyti hanoverio arklį iš tiesų tvirta veisle. Esant rūpestingam laikymui, daugelis individų sulaukia 25-30 metų. Dauguma veislėje pastebimų sveikatos problemų susijusios su atletinio darbo reikalavimais ir arklio dydžiu, o ne su viena konkrečia paveldima silpnybe.

Prevencinė priežiūra

• Metinis veterinarinis patikrinimas ir įprastas skiepijimas.
• Dantų patikrinimas su šlifavimu, paprastai kartą ar du kartus per metus.
• Kalvio vizitai kas 6-8 savaites kanopoms tvarkyti ar pasagoms kalti.
• Suplanuota kirmelinimo programa, pagrįsta išmatų tyrimais.
• Palaipsniui didinama fizinė forma, saugant sąnarius ir sausgysles.

Treniruojamumas yra pagrindinė šios veislės savybė, oficialiai testuojama prieš patvirtinant arklį veisimui. Hanoverio arkliai mokosi greitai, patikimai išlaiko išmoktus dalykus ir paprastai siekia bendradarbiauti su raiteliu, o ne priešintis. Šis noras bendradarbiauti atlyginamas aiškiu ir nuosekliu valdymu bei taip pat greitai kenčia nuo šiurkštaus ar nenuoseklaus elgesio. Dauguma arklių pradedami joti sulaukę trejų ar ketverių metų, o vėliau palaipsniui rengiami savo pasirinktai disciplinai.

Pagrindai

1. Sukurkite ramų darbą iš žemės: vedimą, ramų stovėjimą ir viso kūno prisilietimo priėmimą.
2. Išmokykite pasidavimo spaudimui ir paprastų balso komandų iš rankos ar lonžuojant.
3. Palaipsniui, kontroliuojamoje aplinkoje, pristatykite balnojimą ir raitelį.
4. Vystykite žingsnį, risčią ir šuoliavimą per tolygų, pirmyn nukreiptą ir subalansuotą darbą.
5. Kai pagrindai tvirtai įsisavinti, pridėkite disciplinai būdingą treniravimą - dailiojo jojimo figūras ar mažus gimnastikos šuolius.
6. Laikykite pratybas trumpas, ypač su jaunais arkliais, ir baikite gera reakcija.

Kilmės knyga yra hanoverio arklio veisimo šerdis, prižiūrinti standartus, kurie palaiko eksterjero, judesių ir būdo pastovumą kartų kartas. Eržilai privalo išlaikyti eksterjero patikrinimą ir darbinių savybių testą prieš gaunant leidimą veisti, o kumelės vertinamos prieš tai, kol jų kumeliukai gali būti įtraukti į pagrindinę kilmės knygą.

Kumelės pasiekia veisimo brandą per kelerius metus, nors daugelis pirmiausia varžosi, o tik vėliau naudojamos veisimui. Nėštumas po dengimo ar dirbtinio apvaisinimo trunka apie 11 mėnesių ir beveik visada baigiasi vieno kumeliuko gimimu, nes dvyniai arkliams yra reti ir paprastai nepageidaujami.

Kumeliukai paprastai atjunkomi sulaukę apie šešis mėnesius. Vėliau jaunikliai auga gaudami gausų išleidimą ir palaipsnį, kantrų pripratinimą, o joti pradedami tik tada, kai kūnas pakankamai subrendęs, dažniausiai nuo trejų metų.