Whippet

Vipetas yra vidutinio dydžio skalikų veislės šuo, kilęs iš Anglijos. Jame sujungtos dvi savybės, kurios retai pasitaiko viename šuo kartu. Bėgimo takelyje ar medžioklės lauke jis yra vienas greičiausių savo dydžio šunų pasaulyje, trumpuose atkarpose pasiekiantis apie 35 mylių per valandą greitį. Namuose tai ramus, nereiklus šuo, mielai praleidžiantis didžiąją dienos dalį miegodamas ant sofos.

Vipeto kūnas aptakus ir lygių linijų, su gilia krūtine, siaura juosmens vieta, ilgomis kojomis ir plonu, prie odos gulinčiu kailiu. Suaugę šunys ties petimi paprastai siekia 18-22 colių ūgį ir sveria apie 25-40 svarų. Liesas kūno sudėjimas veislei būdingas ir nerodo, kad šuo nepakankamai maitinamas.

Vipetai stipriai prisiriša prie savo žmonių ir jautriai reaguoja į grubų elgesį. Su vaikais jie švelnūs, o su kitais šunimis paprastai draugiški. Stiprus medžioklinis instinktas reiškia, kad maži, greitai judantys gyvūnai gali sukelti vijimąsi, todėl svarbi saugi aptvara ir vaikščiojimas su pavadėliu atvirose erdvėse.

Kam tinka ši veislė

Vipetas puikiai tinka žmonėms, ieškantiems meilaus, nereiklaus bendrakeleivio, kuris namuose ramus, bet kasdien turi gauti progą greitai pabėgioti. Šis šuo vienodai gerai jaučiasi tiek name, tiek bute, jei gauna reguliarų fizinį krūvį ir minkštą, šiltą poilsio vietą. Plonas kailis ir mažas riebalų sluoksnis lemia, kad vipetas greitai sušąla, todėl žiemą dažnai reikalingas apsiaustas. Namai, kuriuose laikomi maži, narvuose nesaugomi gyvūnai, arba kuriuose nėra saugios aptvertos erdvės bėgioti, veislei tinka prasčiau.

Šiuolaikinę išvaizdą vipetas įgavo šiaurės Anglijoje XIX amžiuje. Veislė kilusi iš sumažinto ūgio kurtų (grėihaundų), sukryžmintų su mažesniais terjerų tipo ir kitais greitais šunimis. Buvo siekiama sukurti skaliką, tinkantį triušių medžioklei ir lenktynėms, tačiau valgantį mažiau ir užimantį mažiau vietos nei tikras kurtas.

Veislė glaudžiai susijusi su darbininkų bendruomenėmis šiaurės Anglijos kasyklų ir tekstilės miestelių gyventojų tarpe. Šeimininkai lenktyniaudavo su savo šunimis tiesiuose bėgimo takeliuose dėl piniginių prizų, todėl vipetas pelnė vargšo lenktyninio žirgo vardą. Populiarus savaitgalio užsiėmimas buvo vadinamosios skudurinės lenktynės, kai šuo lėkdavo link šeimininko mojuojamo audinio skiauties.

Oficialus pripažinimas atėjo kartu su organizuotų šunų parodų plėtra. Anglijos Kennel Club veislę pripažino 1891 metais, o Amerikos Kennel Club (AKC) ją pripažino dar anksčiau, 1888 metais. Palaipsniui buvo įtvirtintas dydis, siluetas ir temperamentas, apibūdinantys veislę iki šiol.

XX amžiuje vipetas paplito toli už savo pramoninio gimtojo regiono ribų ir tapo populiarus parodų šuo, palydovas bei masalo vijimosi (lure coursing) ir mėgėjiškų lenktynių dalyvis. Lietuvoje veislę globoja Lietuvos kinologų draugija (LKD), šalies kinologijos organizacija, per kurią vipetai registruojami ir dalyvauja parodose bei varžybose.

Vipetas atrodo kaip sumažinta kurto (grėihaundo) versija, sukurta greičiui ir pusiausvyrai. Siluetą sudaro švelnių linkių seka: ilga galva, lanksčiu kaklu pereinanti į nugarą, gili krūtinė, siekianti alkūnę, aiški juosmens vieta ir stipriai lenktas strėnų linkis. Kojos ilgos ir liaunos, letenos tvarkingos ir gerai pagalvėtos. Ilsėdamasis šuo dažnai susirango į tvirtą kamuoliuką.

Kailis trumpas, plonas ir glaudžiai priglunda prie kūno, todėl beveik nesušildo. Per šonkaulius ir klubus lengvai matoma oda, ir tai veislei yra normalu.

Kailis ir spalvos

Vipeto veislės standartas spalvai apribojimų nekelia, todėl pasitaiko pačių įvairiausių atspalvių ir jų derinių. Dažniausiai matomos gelsvai rusva, kreminė, pilkšvai mėlyna, juoda, raudona ir raiba (brindle) spalvos, dažnai su baltomis dėmėmis krūtinėje, letenose ar snukyje. Trumpas kailis beveik nereikalauja priežiūros, tačiau nuo šalčio ar šiurkštaus grunto beveik neapsaugo, todėl žiemą daugelis šeimininkų šunį aprengia apsiaustu, o po aktyvaus žaidimo patikrina odą, ar nėra įbrėžimų.

Vipetas turi ramų, švelnų būdą. Namuose jis ramus ir nereiklus, dažnai vadinamas sofos šunimi, nes didžiąją dienos dalį praguli miegodamas. Jis stipriai prisiriša prie savo šeimos ir mieliau būna arti žmonių, kartais net atsiremdamas ar susirangydamas šalia jų. Veislė jautri ir prastai reaguoja į riksmą ar griežtą drausminimą.

Su šeimos nariais, taip pat vaikais, vipetai kantrūs ir meilūs, tačiau labai mažus vaikus reikia prižiūrėti, nes šuo lieknas ir per grubų elgesį gali būti sužalotas. Su nepažįstamaisiais dauguma iš pradžių santūrūs, o ne baikštūs, ir greitai atšyla susipažinę. Sarginiais šunimis jie netampa ir loja retai.

Su kitais šunimis veislė paprastai draugiška ir gerai sutaria daugiašunėse šeimose. Didžiausias atsargumo reikalaujantis dalykas yra skalikams būdingas vijimosi instinktas. Staigus katės, triušio, voverės ar mažo bėgančio augintinio judesys gali akimirksniu sukelti greitą vijimąsi, todėl svarbus patikimas prišaukimas, saugi aptvara ir vaikščiojimas su pavadėliu atvirose erdvėse.

Kasdienė vipeto priežiūra nesudėtinga. Kailis lengvai prižiūrimas, tačiau lieknas sudėjimas ir vijimosi instinktas lemia tikruosius veislės poreikius: reikalingi reguliarūs greito bėgimo intervalai, apsauga nuo šalčio ir šiltas, minkštas poilsio kampelis.

Kailio priežiūra

• Kartą per savaitę iššukuokite minkštu šepečiu ar kailio pirštine, kad pašalintumėte iškritusius plaukus
• Maudykite tik prireikus, nes kailis beveik neskleidžia kvapo
• Nagus trumpinkite kas dvi tris savaites, nes per ilgi nagai keičia eiseną
• Dantis tikrinkite ir valykite kelis kartus per savaitę
• Po aktyvaus žaidimo apžiūrėkite plonąją odą, ar nėra įpjovimų ar įbrėžimų

Fizinis krūvis

• Kasdien surenkite vieną ar du pasivaikščiojimus ir suteikite galimybę pabėgioti visu greičiu
• Bėgiojimui be pavadėlio naudokite saugiai aptvertą teritoriją arba ilgą virvę
• Rinkitės trumpus, intensyvius krūvius, o ne ilgas lėtas distancijas
• Pasiūlykite masalo vijimosi (lure coursing) sportą arba žaislą ant virvės (flirt pole), kad patenkintumėte medžioklinį instinktą
• Venkite intensyvaus krūvio dideliame karštyje ar ant apledėjusio grunto

Aplinka

Vipetai vienodai gerai jaučiasi tiek namuose, tiek butuose, nes yra ramūs ir tylūs viduje. Jie greitai sušąla ir ieško šiltų vietų, todėl minkštas guolis toliau nuo skersvėjų bei apsiaustas šaltuoju metu labai padeda. Lietuvos klimatas žiemą būna šaltas ir snieguotas, todėl plonakailiam vipetui tuo metu ypač svarbi šilta apranga ir šiltas guolis. Saugus kiemas ar netoliese esanti erdvė bėgioti yra vertingesni už didelius namus.

Vipetui tinka pilnavertis, subalansuotas pašaras, parinktas pagal amžių ir aktyvumo lygį. Veislė iš prigimties liekna, todėl matomi šonkauliai ir aiški juosmens linija yra normalu, o ne priežastis duoti daugiau maisto. Aktyviems lenktynių ar vijimosi šunims gali reikėti daugiau energijos, o sofoje daug laiko praleidžiančiam augintiniui, mažiau. Dienos normą padalykite į du davinius ir koreguokite pagal kūno būklę, o ne pagal tai, kiek telpa dubenėlyje.

Skanėstai ir maisto papildai

Skanėstai turėtų sudaryti ne daugiau kaip apie 10 procentų dienos kalorijų normos, kad šuo išliktų liesas. Daugumai vipetų, šeriamų pilnaverčiu pašaru, papildų nereikia. Visada užtikrinkite švarų geriamąjį vandenį, ypač po intensyvaus bėgiojimo. Kadangi gilios krūtinės šunims gresia skrandžio užvertimo (bloato) pavojus, venkite sotaus maitinimo prieš pat intensyvų krūvį ar iškart po jo ir leiskite šuniui nurimti.

Vipetas yra viena sveikesnių grynaveislių šunų veislių ir paprastai gyvena 12-15 metų. Paveldimų problemų jai būdinga mažiau nei daugeliui panašaus dydžio šunų, tačiau keletą dalykų verta žinoti. Dėl liekno sudėjimo ir trumpo kailio veislė sunkiai pakenčia šaltį, o mėlynių ir įpjovimų gauna lengviau nei sunkesni šunys.

Prevencinė priežiūra

• Laiku atlikite skiepus ir apsaugą nuo parazitų
• Kasmet lankykitės pas veterinarą, įskaitant širdies ir akių patikras
• Palaikykite burnos higieną reguliariai valydami dantis
• Šunį laikykite liesą, kad apsaugotumėte sąnarius ir širdį
• Prieš bet kokią procedūrą informuokite veterinarą apie veislės jautrumą anestezijai

Vipetai protingi ir nori įtikti šeimininkui, tačiau yra jautrūs ir gali greitai prarasti susidomėjimą monotoniškais pratimais. Jie mokosi greitai, kai užsiėmimai trumpi, teigiami ir įvairūs. Griežtos bausmės pakenkia ryšiui su šunimi ir dažniau užsklendžia jį, o ne pagerina elgesį. Sunkiausiai išlavinama sritis yra prišaukimas, nes medžioklinis instinktas gali nustelbti išmoktas komandas, kai šuo jau lekia visu greičiu. Todėl daugelis šeimininkų atvirose, neaptvertose erdvėse vipetą laiko su pavadėliu, net jei namie prišaukimas atrodo puikus.

Pagrindai

1. Pradėkite socializaciją anksti, supažindindami šunį su žmonėmis, kitais šunimis ir kasdieniais vaizdais bei garsais
2. Išmokykite reaguoti į vardą ir tvirtai atlikti komandą "sėsti", prieš pereidami prie kitų dalykų
3. Prišaukimą lavinkite pirmiausia aptvertoje teritorijoje, dosniai atlygindami už kiekvieną grįžimą
4. Papildykite tvirtomis komandomis "likti" ir "palikti", kad padėtumėte valdyti medžioklinį instinktą
5. Praktikuokite ramų vaikščiojimą su pavadėliu, nes šis šuo linkęs tempti pavadėlį paskui judančius objektus
6. Kiekvieną užsiėmimą darykite trumpą ir baikite sėkme

Vipetai lytiškai subręsta panašiu metu kaip ir kitos vidutinio dydžio veislės: patelėms pirmoji rują paprastai prasideda tarp šešių ir dvylikos mėnesių. Atsakingi veisėjai laukia, kol šuo fiziškai ir psichiškai subręsta, dažniausiai iki maždaug dvejų metų, ir prieš vedybas abu tėvus patikrina dėl širdies bei akių ligų. Nėštumas nuo apvaisinimo trunka apie 63 dienas. Vidutinė vada yra 4-8 šuniukai, nors pasitaiko ir mažesnių, ir didesnių vadų.

Šuniukai gimsta bejėgiai, užmerktomis akimis, ir pirmosiomis savaitėmis visiškai priklauso nuo motinos. Žindymo nutraukimas prasideda maždaug trečią ketvirtą savaitę, o kryptinga socializacija šiuo ankstyvuoju laikotarpiu formuoja ramų, pasitikintį suaugusio šuns būdą, kuriuo veislė žinoma. Kadangi veislė liekna ir smulkiakaulė, vedimas ir šuniukų auginimas turėtų vykti šiltoje, be skersvėjų patalpoje. Veisimo sprendimus turėtų priimti patyrę veisėjai, galintys užtikrinti veterinarinę priežiūrą ir atsakomybę už šuniukų likimą visą jų gyvenimą.

Kaip užregistruoti Whippet veislės šunį Lietuvoje

Skaitytuvas prieglaudoje vertas tiek, kiek vertas registras, į kurį veda numeris. Duokite Whippet veislės šuniui registrą, kuris atsako visada: nemokama kortelė su nuotrauka, duomenimis ir jūsų telefonu, pasiekiama visą parą, namie ir užsienyje. Registracija atliekama kartą ir lieka visam laikui.

Penkiolika skaitmenų po Whippet veislės šuns oda parodys į jus tik tada, kai tai pasakys registras. Tegul pasako nemokamai: įrašas United Pet Club niekada nesibaigia, priima bet kurios markės mikroschemą, o kiekvienas duomenų pakeitimas nemokamas. Mikroschemos registracija pirmiausia, paskyra iškart po jos.