West Highland White Terrier

Vakarų Škotijos aukštumų baltasis terjeras (angliškai dažnai trumpinamas iki Westie) yra mažas darbinis terjeras, kilęs iš Škotijos. Suaugęs šuo ties ketera siekia apie 25-28 cm ūgio ir sveria maždaug 6,8-9,1 kg. Veislę lengva pažinti iš ištisai balto dvigubo kailio, tamsių akių ir stačių ausų. Ji buvo išvesta medžioti žiurkes, lapes ir kitus smulkius urvinius žvėrelius, todėl šuo iki šiol išlaikęs budrų, veiklų būdą.

Šie terjerai draugiški ir geraširdžiai, jiems būdingas terjerams įprastas ryžtas bei pasitikėjimas savimi. Jie glaudžiai prisiriša prie savo žmonių ir mielai įsitraukia į viską, kas vyksta namuose. Nepaisant nedidelio ūgio, laikosi drąsiai ir retai būna baikštūs. Kasdienis pasivaikščiojimas ir šiek tiek protinio krūvio šuniui padeda jaustis gerai.

Veislė tinka įvairiam būstui: nuo buto iki namo su kiemu, jei tik šuo reguliariai vedžiojamas ir turi kompaniją. Baltas kailis reikalauja nuolatinės priežiūros, kad liktų švarus ir be sruogų. Vidutinė gyvenimo trukmė: 13-15 metų, tad tai ilgalaikis šeimos draugas.

Kam tinka ši veislė

Šis terjeras tinka šeimininkams, norintiems turėti mažą, tvirtą ir charakteringą šunį, o ne tylų sofos gyventoją. Geriausiai jaučiasi ten, kur žmonės būna namie dažnai arba gali pasiimti šunį su savimi, nes vienatvė jam nepatinka. Šeimininkai, pasiruošę reguliariai iššukuoti kailį ir retkarčiais nuvežti pas kirpėją, kailį išlaikys tvarkingą. Su vaikais ir kitais gyvūnais šuo sutaria, jei kartu augo nuo mažens, tačiau terjero instinktas gali paskatinti vytis smulkius gyvūnėlius.

Veislė kilusi iš vakarinių Škotijos aukštumų, kur ūkiuose ir dvaruose buvo laikomi maži, atsparūs terjerai žiurkėms, lapėms, barsukams ir kitiems urviniams žvėreliams naikinti. Argailo grafystės ir aplinkinių vietovių darbiniai terjerai turėjo bendrų protėvių su keliomis kitomis škotiškomis veislėmis, tarp jų keirn terjeru, škotų terjeru ir dendi dinmonto terjeru.

Balta spalva buvo atrenkama sąmoningai. Pasak dažnai pasakojamos istorijos, Poltalochų dvaro Malkolmų šeima ėmė rinktis baltus šunis po to, kai per medžioklę tamsesnės, smėlio spalvos terjeras buvo palaikytas žvėrimi ir nušautas. Šviesus kailis šunį padarė geriau matomą tarp uolų ir tankaus žolyno, taigi sumažino tokio nelaimingo atsitikimo riziką. Dėl šios priežasties veislė kurį laiką buvo vadinama Poltalocho terjeru, taip pat Rozenato terjeru, pagal kitą su jos raida siejamą dvarą.

Aiškesnę tapatybę veislė įgavo XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje. Ji buvo rodoma parodose Škotijoje ir Anglijoje įvairiais pavadinimais, kol galiausiai įsitvirtino Vakarų Škotijos aukštumų baltojo terjero vardas. Didžiosios Britanijos kinologų klubas (The Kennel Club) veislę pripažino pirmajame XX amžiaus dešimtmetyje, netrukus po to ją pripažino ir kitos šalys.

Per XX amžių iš ūkio darbininko terjeras virto populiariu kompanionu ir parodų šunimi, tačiau išlaikė kompaktišką kūno sudėjimą ir drąsų būdą. Lietuvoje veislės atstovus registruoja Lietuvos kinologų draugija (LKD), o pati veislė šiandien lieka viena žinomiausių terjerų pasaulyje.

Tai mažas, darniai sudėtas terjeras, sukurtas sunkiam darbui kompaktiškame kūne. Liemuo gilus, kojos trumpos, bet tvirtos, todėl visas kūnas atrodo tvirtas ir lygaus siluetu. Galva apvali, laikoma pasitikinčiai, ją papildo mažos smailios stačios ausys. Ant balto kailio fone ryškiai išsiskiria tamsios, giliai įsodintos akys ir juoda nosis. Uodega trumpa, morkos formos, laikoma stačiai, bet nesusukta ant nugaros.

Kailis ir spalva

Kailis yra pagrindinis veislės požymis. Išorinis sluoksnis šiurkštus ir tiesus, apie 5 cm ilgio, po juo glūdi minkštas, tankus pomeškuris, saugantis nuo nepalankaus oro. Vienintelė leidžiama spalva yra balta, o standartas kitokių dėmių nenumato. Kai kuriems šunims galų srityje pasitaiko nežymaus gelsvo atspalvio, kurį įprasta sumažinti kirpimu ar šukavimu. Šiurkštumą geriausiai išlaiko rankinis kailio tąsymas (trimingas), dažniausiai taikomas parodų šunims, o daugelis šeimininkų renkasi paprastą kirpimą, nuo kurio kailis laikui bėgant suminkštėja.

Šiam terjerui būdingas draugiškas, geraširdis būdas kartu su terjerams įprastu ryžtu. Jis pasitikintis savimi, gyvybingas, greitai susidomi aplinka ir dažniausiai yra atviras, o ne baikštus. Su savo šeima šuo yra meilus, mėgsta dalyvauti kasdienėje veikloje, seka žmones iš kambario į kambarį ir įsijungia į žaidimus.

Su nepažįstamaisiais šuo paprastai budrus ir stebi aplinką. Jis linkęs pranešti apie svečius ir loti į neįprastus garsus, todėl, nepaisant mažo ūgio, iš jo išeina neblogas sargas. Ankstyva socializacija padeda šuniui ramiau sutikti naujus žmones, o ne reaguoti į kiekvieną garsą.

Su kitais šunimis dažniausiai draugiškas, nors kai kurie individai gali būti atkaklūs su tos pačios lyties šunimis. Didžiausią atsargumą kelia stiprus medžioklinis instinktas: žiurkės, pelės ir kiti smulkūs gyvūnai gali sukelti vijimosi reakciją, todėl namuose, kur laikomi triušiai, graužikai ar panašūs gyvūnėliai, supažindinimą reikia atlikti apgalvotai. Daugelis šių terjerų puikiai sugyvena su katėmis, su kuriomis augo kartu. Su vaikais šuo dažniausiai žaismingas ir kantrus, geriausiai sutaria su vaikais, kurie elgiasi su juo švelniai.

Šios veislės priežiūra vidutiniškai kruopšti. Dvigubas kailis beveik nesiploukia, tačiau reikalauja nuolatinės priežiūros, o balta spalva greitai išryškina purvą, todėl reguliarus švarinimas svarbus. Šuo prisitaiko prie skirtingo dydžio būsto, jei tik gauna pakankamai judėjimo ir dėmesio.

Kailio priežiūra

• Šukuokite kailį du tris kartus per savaitę, kad nesusidarytų sruogos ir pasišalintų šiukšlės
• Kailį tąsykite rankiniu būdu arba kirpkite maždaug kas kelis mėnesius, priklausomai nuo to, ar norima išlaikyti parodinę tekstūrą
• Maudykite pagal poreikį, kai baltas kailis paįžlinka, naudokite švelnų šunims skirtą šampūną
• Reguliariai valykite akių, ausų ir barzdos sritis, nes dėmės ant baltų plaukų iškart matosi
• Kas mėnesį patikrinkite ir apkirpkite nagus, dantis valykite kelis kartus per savaitę

Judėjimas

• Kasdien skirkite bent 30-60 minučių pasivaikščiojimams ir žaidimams
• Aptvertoje teritorijoje leiskite pabėgioti be pavadėlio, nes medžioklinis instinktas gali nustelbti grįžimo komandą
• Kasimosi poreikiui patenkinti naudokite tam skirtas žaidimų dėžes ar smėlio dėmes
• Papildykite užsiėmimus uoslės žaidimais ir galvosūkiais protiniam krūviui

Aplinka

Veislė vienodai gerai jaučiasi ir bute, ir name, jei tik kasdien išleidžiama pasivaikščioti ir nepaliekama viena ilgą laiką. Tvirtai aptvertas kiemas yra privalumas, nes šie terjerai mėgsta kastis ir gali vytis smulkius gyvūnus. Dėl dvigubo kailio šuo toleruoja įvairų klimatą, tačiau jo nereikėtų ilgam palikti nei per didelį karštį, nei per stiprų šaltį. Lietuvos vidutinio klimato žiemos būna šaltos, todėl šaltuoju metų laiku terjerui reikia galimybės sušilti patalpose.

Šiam terjerui tinka pilnavertis, subalansuotas, mažoms veislėms skirtas pašaras. Kadangi šuo nedidelis ir mėgsta ėsti, porcijas verta atsverti, o ne palikti pašarą laisvai prieinamą, nes perteklinis svoris apkrauna sąnarius ir odą. Rinkitės pašarą su kokybišku baltymo šaltiniu, pritaikytą šuns amžiaus tarpsniui ir aktyvumui. Švarus geriamas vanduo turi būti prieinamas visada.

Skanėstai ir papildai

Skanėstai neturėtų sudaryti daugiau kaip apie 10 procentų dienos kalorijų, o jų kiekį reikia atimti iš pagrindinio davinio, kad šuo nebūtų peršertas. Maži dresūros skanėstai veikia gerai, nes veislė protinga ir mėgsta ėsti. Daugumai šia mityba maitinamų terjerų papildų nereikia, tačiau veterinaras gali patarti duoti omega-3 riebalų rūgščių odos ir kailio sveikatai arba sąnarių palaikymui vyresnio amžiaus šunims. Prieš duodant bet kokį papildą, pasitarkite su veterinaru.

Vakarų Škotijos aukštumų baltasis terjeras paprastai laikomas sveika veisle, jo gyvenimo trukmė vidutiniškai siekia 13-15 metų. Kaip ir visoms grynaveislėms, jam būdingas polinkis į tam tikras ligas, apie kurias verta žinoti. Dažniausiai pasitaiko odos sutrikimų, be to, veislei būdingos kelios paveldimos ligos, dėl kurių atsakingi veisėjai atlieka patikrinimus.

Prevencinė priežiūra

• Laiku atlikite privalomus ir rekomenduojamus skiepijimus
• Kasmet lankykitės pas veterinarą, o senyvą šunį tikrinkite du kartus per metus
• Nuolat taikykite blusų, erkių ir kirmėlių profilaktikos programą
• Odos sveikatą palaikykite tinkamu maudymu ir laiku gydykite niežėjimą
• Šunį laikykite sveiko svorio, kad nebūtų apkraunami sąnariai
• Reguliariai valykite dantis ir pagal veterinaro rekomendacijas atlikite dantų valymo procedūras

Šis terjeras protingas ir greitai mokosi, tačiau būdingas terjerams savarankiškumas reiškia, kad šuo ne visada klauso vien tam, kad įtiktų. Dresūra pavyksta, kai ji nuosekli, pozityvi ir įdomi šuniui. Trumpi užsiėmimai išlaiko dėmesį geriau nei ilgi pratimai, o maisto skatinimas veikia puikiai, nes veislė mėgsta ėsti. Ankstyva socializacija su žmonėmis, šunimis ir kasdienėmis situacijomis padeda sumažinti pernelyg dažną lojimą ir nepasitikėjimą. Grįžimo komandai reikia skirti daugiau dėmesio, nes stiprus medžioklinis instinktas gali nutraukti šuns ryšį su šeimininku lauke.

Pagrindai

1. Nuo šuniuko amžiaus pradėkite socializaciją ir švelnų priprinimą prie lietimo
2. Išmokykite reaguoti į vardą bei patikimai sėdėti ir laukti
3. Grįžimo komandą lavinkite saugioje, aptvertoje teritorijoje, prieš pasitikint ja lauke
4. Anksti pradėkite mokyti vaikščioti neįtemptu pavadėliu, kad suvaldytumėte veislei būdingą greitą tempą
5. Į lojimą reaguokite ramia, nuoseklia komanda, o ne šaukdami
6. Kasimąsi ir vijimąsi nukreipkite į leidžiamus žaidimus ir žaislus

Atsakingas Vakarų Škotijos aukštumų baltųjų terjerų veisimas prasideda nuo sveikatos patikrintų tėvų atrankos. Kadangi veislei būdinga rizika sirgti tokiomis paveldimomis ligomis kaip globoidinių ląstelių leukodistrofija ar sąnarių sutrikimai, patikrinimai ir, jei įmanoma, DNR testai padeda sumažinti tikimybę problemas perduoti šuniukams. Veisėjai paprastai palaukia, kol šuo fiziškai ir elgesio požiūriu subręs, ir tik tada leidžia pirmą kartą suporuoti, o ne veisia kuo anksčiau.

Kalės rujos ciklas paprastai pasikartoja apytiksliai du kartus per metus. Šunų nėštumas nuo apvaisinimo trunka apie 63 dienas. Šios veislės vadose būna nedaug šuniukų, dažniausiai nuo dviejų iki penkių. Vedimą reikėtų planuoti kartu su veterinaru, o veisėjas turi būti pasirengęs padėti, jei nedidelei kalei kiltų sunkumų.

Šuniukų auginimas remiasi švaria, šilta vedimo vieta ir atidžiu kalės bei šuniukų stebėjimu pirmosiomis savaitėmis. Akys šuniukams atsimerkia apie antrą savaitę, o žindymo nutraukimas prasideda nuo trečios ar ketvirtos savaitės. Ankstyvas švelnus lietimas ir supažindinimas su namų garsais bei vaizdais padeda formuotis veislei būdingam pasitikinčiam charakteriui. Šuniukai su motina ir vada paprastai lieka bent iki aštuonių savaičių amžiaus.

Kaip užregistruoti West Highland White Terrier veislės šunį Lietuvoje

Skaitytuvas prieglaudoje vertas tiek, kiek vertas registras, į kurį veda numeris. Duokite West Highland White Terrier veislės šuniui registrą, kuris atsako visada: nemokama kortelė su nuotrauka, duomenimis ir jūsų telefonu, pasiekiama visą parą, namie ir užsienyje. Registracija atliekama kartą ir lieka visam laikui.

Penkiolika skaitmenų po West Highland White Terrier veislės šuns oda parodys į jus tik tada, kai tai pasakys registras. Tegul pasako nemokamai: įrašas United Pet Club niekada nesibaigia, priima bet kurios markės mikroschemą, o kiekvienas duomenų pakeitimas nemokamas. Mikroschemos registracija pirmiausia, paskyra iškart po jos.