Sealyham Terrier

Silihemo terjeras yra trumpakojis, tvirtos sudėties terjeras, kadaise išvestas Velse medžioti barsukus, ūdras ir kitus po žeme besislepiančius žvėrelius. Šuo žemas, plačios krūtinės, dengtas daugiausia baltu kailiu; ilgą galvą juosia nulinkusios ausys ir gausi barzda. Suaugęs individas paprastai sveria apie 10-11 kg, tad veislė yra kur kas stambesnė ir sunkesnė, nei leidžia manyti jos nedidelis ūgis.

Būdas yra pagrindinė priežastis, kodėl silihemo terjeras skiriasi nuo gyvybingesnių terjerų giminaičių. Namuose šis šuo ramus, ištikimas ir geros nuotaikos, didžiąją dienos dalį mielai ilsisi šalia šeimininkų. Budrus, savimi pasitikintis terjero charakteris niekur nedingsta: išgirdęs nepažįstamą garsą, silihemo terjeras suloja ir nepasitrauks, tačiau įprasta jo būsena yra rami, ne pernelyg jaudri.

Šiandien silihemo terjeras yra reta veislė, įtraukta į kelių šalių saugotinų vietinių veislių sąrašus. Šio šuns šeimininkai dažnai pasakoja apie ryškų charakterį, su kuriuo tačiau lengva sugyventi kasdien.

Kam tinka

Silihemo terjeras tinka šeimininkams, norintiems mažo šuns su terjero dvasia, bet ramesniu kasdieniu būdu. Veislė vienodai gerai jaučiasi tiek bute, tiek name, nes fizinio krūvio poreikis vidutinis. Pirmą kartą šunį auginantys žmonės su silihemo terjeru gali susitvarkyti, jei elgiasi nuosekliai, nes šuo savarankiškas ir kartais užsispyręs. Baltam kailiui reikia reguliarios priežiūros, todėl veislė tinka žmonėms, pasiruošusiems šukuoti šunį kelis kartus per savaitę ir periodiškai jį kirpti.

Veislė pavadinta Silihemo (Sealyham) dvaro, esančio netoli Haverfordvesto miesto Pembrukšyre, Velse, vardu. Jos išvedimas paprastai siejamas su kapitonu Džonu Edvardsu (John Edwardes), kuris XIX amžiaus viduryje ir antroje pusėje savo dvare veisė darbinius terjerus. Jo tikslas buvo sukurti kompaktišką, kietą šunį, galintį lįsti po žeme paskui barsuką ar ūdrą ir dirbti kartu su didesniais skalikais.

Edvardsas rinkosi baltos ar beveik baltos spalvos individus, kad šunį būtų aiškiai matyti lauke ir lengva atskirti nuo grobio. Tikslūs kryžminimai, kuriuos jis naudojo, detaliai neužfiksuoti, tačiau rašytojai silihemo terjerą sieja su keliomis to meto Velso ir Vakarų Anglijos terjerų linijomis bei galimai su baltais terjerais ir kitomis darbinėmis veislėmis. Rezultatas: žemas, stiprus šuo su savo dydžiui neproporcingai galingais žandikauliais.

XX amžiaus pradžioje veislė iš privačios darbinės linijos peraugo į pripažintą parodinį šunį. 1908 metais Didžiojoje Britanijoje įkurtas veislės klubas, o po kelerių metų sekė pripažinimas didžiosiose kinologų draugijose, tarp jų 1911 metais ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje silihemo terjeras tapo madingas, dažnai matomas parodų ringuose ir žinomų savininkų portretuose.

Vėliau populiarumas smarkiai krito. XXI amžiuje silihemo terjeras tapo viena rečiausių vietinių Didžiosios Britanijos veislių ir dabar kelių kinologų organizacijų įvardijamas kaip pažeidžiama ar reta veislė. Lietuvoje veislę taip pat galima registruoti per Lietuvos kinologų draugiją (LKD), tačiau šuo išlieka retas ir čia. Atsidavę veisėjai toliau palaiko šią liniją.

Silihemo terjeras palieka stambaus, tvirto šuns įspūdį ant trumpų kojų. Kūnas ilgesnis nei aukštis ties ketera, krūtinė gili ir plati, o kaulai, palyginti su šuns ūgiu, sunkūs. Galva ilga, plati kaukolės srityje, su stipriu, kvadratiniu snukiu ir prie skruostų prigludusiomis nulinkusiomis ausimis. Tamsios, giliai įdubusios akys, gausi barzda ir kojų apžėlimas užbaigia bendrą vaizdą. Bendras siluetas darnus ir darbiškas, o ne trapus ar dekoratyvus.

Kailis ir spalvos

Orams atsparus dvigubas kailis saugojo šunį dirbant po žeme ir drėgnu oru. Kūno kailis daugiausia baltas. Daugelis silihemo terjerų turi spalvotų dėmių, apsiribojančių galva ir ausimis: nuo šviesiai geltonos ir rusvos iki barsuko pilkumo ar rainų raštų. Didelės dėmės ant kūno veislei nebūdingos. Kietas viršutinis kailis parodiniams šunims tradiciškai prižiūrimas rankiniu trimingu, o daugelis palydovinių šunų tiesiog kerpami, todėl kailio tekstūra laikui bėgant suminkštėja.

Silihemo terjero būdas stabilesnis nei daugelio terjerų. Namuose jis ramus ir meilus savo šeimai, dažnai ilgam nurimsta ir tyliai poilsiauja. Veislė kuria stiprius ryšius ir dažniau prisiriša prie visos šeimos, o ne prie vieno žmogaus.

Su nepažįstamaisiais silihemo terjeras iš pradžių budrus ir santūrus. Svečius jis paskelbia gilaus tembro lojimu, kuris skamba garsiau, nei leistų manyti šuns dydis, todėl iš jo išeina geras sargas. Kai pažintis įvyksta, dauguma silihemo terjerų atsipalaiduoja. Vidinis terjero pasitikėjimas savimi reiškia, kad šuo nėra baikštus ir, jei reikia, ginsis.

Sugyvenimas su kitais gyvūnais priklauso nuo ankstyvos socializacijos. Su kitais šunimis ir katėmis augęs silihemo terjeras gali su jais taikiai gyventi, tačiau medžioklinė praeitis reiškia, kad smulkūs augintiniai, pavyzdžiui, graužikai, gali sukelti persekiojimo instinktą. Veislė gerai sutaria su atsargiais vaikais ir, kaip terjerui būdinga, yra kantri, nors šiurkštaus elgesio geriau vengti. Savarankiškumas ir užsispyrimas šiai veislei įprasti, todėl šuo geriau reaguoja į motyvaciją nei į monotonišką kartojimą.

Bendri silihemo terjero priežiūros poreikiai vidutiniai, o daugiausia laiko atima kailio tvarkymas. Dvigubas kailis stipriai nesišeria, tačiau apleistas velkasi ir kaupia purvą, o balti apžėlimai be priežiūros dėmėtis.

Kailio priežiūra

• Kūno kailį ir apžėlimus šukuokite du tris kartus per savaitę, kad neveltųsi.
• Kailį trimuokite rankomis arba kirpkite kas kelis mėnesius; parodiniai šunys dažniausiai trimuojami, palydoviniai dažniau kerpami.
• Po valgio ir gėrimo nuvalykite barzdą, nes joje kaupiasi maisto likučiai ir drėgmė.
• Aplink akis kailį pakirpkite ir tikrinkite nulinkusias ausis dėl vaškinių išskyrų ir drėgmės.
• Maudykite pagal poreikį ir reguliariai trumpinkite nagus.

Fizinis krūvis

• Kasdien skirkite vieną du trumpus ar vidutinio ilgio pasivaikščiojimus.
• Pridėkite žaidimų bei uoslės ar kasimo užduočių, kurios išnaudoja terjero instinktus.
• Laikykite šunį pavadėliu arba saugioje vietoje, nes medžioklinis instinktas gali nustelbti grįžimo į vietą komandą.
• Venkite per didelio krūvio; veislei labiau tinka pastovus judėjimas, o ne ilgas bėgiojimas.

Aplinka

Silihemo terjeras vienodai gerai jaučiasi ir bute, ir name. Ramus būdas patalpose bei vidutiniai fizinio krūvio poreikiai tinka ir nedideliam būstui. Saugus kiemas sveikintinas, tačiau tvora turi būti tvirta ir be tarpų prie žemės, nes veislė mėgsta kasti. Lietuvos vidutinio klimato oras su vėsiu, drėgnu ruduo ir šaltomis žiemomis šiam šuniui netrukdo: orams atsparus kailis padeda ištverti šaltį, tačiau žiemą palikti šunį ilgam lauke vis tiek nereikėtų.

Silihemo terjerui reikalingas pilnavertis, subalansuotas maistas, tinkamas mažai ar vidutinio dydžio, vidutiniškai aktyviai veislei. Kadangi šuo tvirto sudėjimo ir nėra itin aktyvus, laisvai šeriamas gali priaugti svorio. Porcijas matuokite ir derinkite prie konkretaus šuns amžiaus, svorio ir aktyvumo, o ne palikite maistą laisvai prieinamą. Švarus vanduo turi būti prieinamas visada.

Skanėstai ir papildai

Skanėstai neturėtų sudaryti daugiau kaip 10 procentų dienos kalorijų, kad šuo, linkęs augti svoriui, neapkūnėtų. Dresūrai rinkitės mažus, mažai riebalų turinčius skanėstus. Daugumai silihemo terjerų, šeriamų pilnaverčiu pramoniniu maistu, papildomi papildai nereikalingi; dėl bet kokių sąnarių, odos ar kailio papildų pasitarkite su veterinarijos gydytoju prieš juos skirdami.

Silihemo terjeras yra iš prigimties tvirta veislė, kurios būdinga gyvenimo trukmė 12-14 metų. Kaip ir daugelio grynaveislių šunų atveju, linijoje pasitaiko paveldimų ligų, o atsakingi veisėjai tikrina svarbiausias iš jų. Perkant šuniuką iš veisėjo, kuris tėvams atlieka sveikatos tyrimus, mažėja rizika susidurti su toliau išvardytomis būklėmis.

Profilaktinė priežiūra

• Laiku atlikite skiepus ir parazitų profilaktiką.
• Kasmet lankykitės pas veterinarijos gydytoją, o dėl veislei būdingos akių rizikos derėtų tikrinti ir akis.
• Palaikykite sveiką svorį, kad apsaugotumėte sąnarius ir bendrą sveikatą.
• Reguliariai valykite dantis ir prireikus pasirūpinkite dantų priežiūra.
• Rinkitės šuniukus iš tėvų, turinčių dokumentais patvirtintus sveikatos tyrimus.

Silihemo terjeras protingas ir gabus, tačiau dėl savarankiško, šiek tiek užsispyrusio būdo jis nesikartoja pratimo be galo, kaip kai kurios kitos veislės. Šuo greitai išmoksta, kai mato priežastį bendradarbiauti, ir praranda susidomėjimą nuobodžiu kartojimu. Rami nuoseklumas veikia kur kas geriau nei jėga. Ankstyva socializacija su žmonėmis, vietomis ir kitais gyvūnais padeda veislei subręsti į ramų, atsipalaidavusį suaugusį būdą, kuriuo ji ir garsėja. Kadangi medžioklinis instinktas stiprus, patikimo grįžimo į vietą išmokymas reikalauja kantrybės, todėl daugelis šeimininkų šalia smulkių gyvūnų ar eismo laiko šunį pavadėliu.

Pagrindai

1. Socializaciją ir švelnų prisilietimų mokymą pradėkite jau šuniukystėje.
2. Išmokykite reaguoti į vardą ir žymos žodį, tada dosniai skatinkite.
3. Sėdėti, gulti ir laukti mokykite trumpais, kelių minučių užsiėmimais.
4. Grįžimą į vietą lavinkite su ilga virve, prieš patikint šunį be pavadėlio.
5. Pridėkite namų taisykles bei mokymą ramiai laikytis narvelyje ar guolyje.
6. Kasimo ir vaikymosi instinktus nukreipkite į žaidimus, o ne slopinkite juos.

Silihemo terjero veisimas reikalauja atsargumo, nes veislė reta, o genofondas nedidelis. Atsakingi veisėjai svarbiausiu laiko ne kuo daugiau vados, o sveikatos tyrimus, gerą būdą ir genetinę įvairovę. Šunys fiziškai ir elgesio požiūriu subręsta sulaukę 1-2 metų, o veisti geriau atidėti, kol šuo subrendęs ir praėjęs svarbiausius sveikatos tyrimus, įskaitant DNR tyrimą dėl pirminio lęšiuko poslinkio bei akių patikrą.

Poravimasis vyksta pagal įprastą šunų modelį, o nėštumas nuo apvaisinimo trunka apie 63 dienas. Vados dažniausiai nedidelės, paprastai apie 3-5 šuniukus. Dėl plačios veislės galvos ir krūtinės veisėjai atidžiai stebi atsivedimą, dažnai dalyvaujant veterinarijos gydytojui. Šuniukai žindomi kelias savaites ir su patele bei broliais seserimis lieka svarbiu socializacijos laikotarpiu, prieš išvykdami į naujus namus, paprastai sulaukę 8 savaičių ar vėliau. Atsižvelgiant į pažeidžiamą veislės būklę, kiekvienas, svarstantis veisti šiuos šunis, turėtų bendradarbiauti su veislės klubais ir patyrusiais mentoriais; Lietuvoje tokią pagalbą gali suteikti Lietuvos kinologų draugija (LKD) ir jos veislių klubai.

Kaip užregistruoti Sealyham Terrier veislės šunį Lietuvoje

Skaitytuvas prieglaudoje vertas tiek, kiek vertas registras, į kurį veda numeris. Duokite Sealyham Terrier veislės šuniui registrą, kuris atsako visada: nemokama kortelė su nuotrauka, duomenimis ir jūsų telefonu, pasiekiama visą parą, namie ir užsienyje. Registracija atliekama kartą ir lieka visam laikui.

Penkiolika skaitmenų po Sealyham Terrier veislės šuns oda parodys į jus tik tada, kai tai pasakys registras. Tegul pasako nemokamai: įrašas United Pet Club niekada nesibaigia, priima bet kurios markės mikroschemą, o kiekvienas duomenų pakeitimas nemokamas. Mikroschemos registracija pirmiausia, paskyra iškart po jos.