Pointer

Pointeris yra didelė medžioklinių šunų veislė, išvesta Anglijoje susekti medžiojamuosius paukščius ir sustingti tvirtoje, į grobį atsuktoje stovėsenoje, kuri parodo, kur paukštis slepiasi. Būtent ši poza, kai viena priekinė koja pakelta, o visas kūnas nukreiptas į grobį, ir davė veislei pavadinimą. Tai viena seniausių stovinčių medžioklinių šunų veislių Britanijos medžioklės tradicijoje, o darbinis tipas iki šiol lemia, kaip šuo atrodo ir elgiasi.

Lauke pointeris juda greitu ir lengvu šuoliu bei gali medžioti ištisas valandas nepavargęs. Namuose tas pats šuo paprastai būna ramus ir draugiškas žmonėms, o gaudamas pakankamai kasdienio judėjimo, būna kantrus ir vaikams. Veislė orientuota į žmones ir stipriai prisiriša prie savo šeimos, todėl sunkiai pakelia ilgą vienatvę ar uždarymą be galimybės išlieti energiją.

Pointerio kailis trumpas ir kietas, o kūno siluetas švarus ir subalansuotas. Tai pirmiausia atletas, ir dauguma elgesio problemų kyla ne dėl sudėtingo charakterio, o dėl per mažo fizinio krūvio.

Kam tinka pointeris

Pointeris tinka žmogui, kuris bėgioja, žygiuoja pėsčiomis, mina dviratį ar medžioja ir nori šalia turėti šunį, kuris neatsilieka. Jam tinka namai su kiemu arba nuolatinė prieiga prie atviros erdvės, kur šeimininkas praleidžia didžiąją dienos dalį. Veislė prastai jaučiasi bute be gausaus fizinio krūvio, netinka žmogui, ieškančiam mažai aktyvaus bendrininko, ir sunkiai pritampa prie šeimininko, ilgas valandas praleidžiančio darbe.

Pointeris formavosi Anglijoje, o paminėjimų apie stovinčius medžioklinius šunis šalyje aptinkama jau nuo XVII amžiaus vidurio. Iš pradžių pointeriai padėjo medžiotojams su kurtais susirasti kiškius, vėliau vis dažniau buvo naudojami paukščiams susekti medžiotojams, dirbantiems su tinklais, o galiausiai ir su šautuvais. XVIII amžiuje išplitus medžioklei šaunant skrendančius paukščius, itin išaugo šuns, gebančio surasti paukštį ir tvirtai jį parodyti, vertė, todėl veisėjai griežtai atrinko šunis būtent šiam darbui.

Veislės pagrindu paprastai laikomi į Angliją iš žemyninės Europos atvežti stovintys medžiokliniai šunys, tarp jų ispaniškos kilmės stovintys šunys, kurie buvo kryžminami su kitais, gera uosle bei greičiu pasižyminčiais skalikais. Kryžminimais siekta sustiprinti uoslę, darbinį azartą ir stačią stovėsenos laikyseną, kurios medžiotojai norėjo iš savo šunų.

Iki XIX amžiaus veislė įgavo atpažįstamą tipą ir tapo neatsiejama Anglijos medžioklės lauko dalimi. XIX amžiaus lauko bandymuose buvo vertinamas šunų veikimo plotas, greitis ir stovėsenos tvirtumas, todėl veislė palaipsniui tapo tokia liesa ir greita, kokią matome šiandien. Pointeriai buvo tarp veislių, dalyvavusių pirmosiose organizuotose Anglijos šunų parodose XIX amžiuje.

Vėliau veislė paplito Šiaurės Amerikoje ir kitur, tačiau ten liko pirmiausia medžioklinis ir lauko bandymų šuo. Pointerio darbinis ir parodinis tipas išliko artimesni vienas kitam nei daugelio kitų medžioklinių veislių, o pati veislė ir toliau pirmiausia vertinama pagal darbą su medžiojamaisiais paukščiais.

Pointerio kūnas sukurtas greičiui ir ištvermei. Siluetas švarus ir atletiškas: krūtinė gili, nugaros linija tiesi, o gerai kampuotos užpakalinės kojos varo ilgą, erdvę dengiantį žingsnį. Galva laikoma išdidžiai, su ryškiu perėjimu nuo kaktos į snukį, profilyje šiek tiek įdubusiu snukiu ir nosimi, tamsia arba derančia su kailio spalva. Uodega plonėja į galą ir laikoma ties nugaros linija arba šiek tiek žemiau, šuniui judant dažnai gyvai siūbuojant į šalis.

Kailis ir spalvos

Kailis trumpas ir glaudžiai priglunda prie kūno, todėl pointerį lengva laikyti švarų, tačiau nuo šalčio jis saugo menkai. Dažniausias spalvų derinys: kepenų spalvos (rudas), citrininis, oranžinis arba juodas pagrindas su baltais ženklais, o balti plotai daugeliui šunų būna nukrapinti smulkiomis dėmelėmis. Pasitaiko ir vientisos spalvos šunų, bet jų mažiau. Oda turėtų būti pakankamai laisva greitam judėjimui, kad nesusidarytų raukšlių.

Pointeris žinomas dėl savo ramaus, draugiško būdo. Jis stipriai prisiriša prie savo namiškių ir paprastai yra meilus visiems šeimos nariams, tarp jų ir vaikams, jau pakankamai užaugusiems suvaldyti didelį, greitą šunį. Su nepažįstamaisiais dauguma pointerių būna draugiški, o ne įtarūs, tad veislė nėra gimusi sargybinė. Daugelis gerai sutaria su kitais šunimis, o kartu su katėmis ir kitais naminiais gyvūnais augęs pointeris gali sėkmingai su jais sugyventi, nors dėl darbui su paukščiais išugdyto stipraus grobio instinkto smulkūs bėgantys gyvūnėliai gali sukelti persekiojimą.

Svarbiausias veislės bruožas yra sutelktas dėmesys. Lauke šuo su intensyviu susikaupimu prikimba prie kvapo ir grobio, ir tą patį azartą reikia kur nors išlieti namuose. Pointeris, gaunantis pakankamai bėgiojimo, namuose paprastai būna ramus. Tas, kuriam judėjimo trūksta, gali tapti neramus, garsiai reikštis ar niokoti daiktus. Veislė jautri ir prastai reaguoja į grubų elgesį, geriausiai atsiskleisdama kantrios, nuoseklios dresūros ir gausios draugijos sąlygomis.

Pointerio priežiūra pirmiausia sukasi apie judėjimą. Trumpas kailis beveik nereikalauja priežiūros, o štai energijos lygis reikalauja daug, todėl veislei geriausia, kai jos azartą nukreipia darbas ar sportas.

Kailio priežiūra

• Kartą per savaitę iššukuokite guminiu šepečiu ar kailio priežiūros pirštine, kad pašalintumėte iškritusius plaukus ir tolygiai paskirstytumėte odos riebalus
• Maudykite tik prireikus, nes kailis puriai atmeta purvą
• Reguliariai tikrinkite ir valykite ausis, nes nulinkusios ausys sulaiko drėgmę
• Nagus trumpinkite kas kelias savaites, o dantis valykite kelis kartus per savaitę

Judėjimas

• Kasdien skirkite bent 1 iki 2 valandų intensyvaus fizinio krūvio
• Rinkitės bėgiojimą, žygius pėsčiomis, važiavimą dviračiu šalia šuns ar darbą lauke, o ne lėtus pasivaikščiojimus su pavadėliu
• Protiniam krūviui pridėkite uoslės žaidimų, daiktų atnešimo ir šunų sporto šakų, tokių kaip agilis
• Šalia kelių šunį laikykite su pavadėliu arba aptvertoje teritorijoje, nes užuosto kvapo trauka gali nugalėti net gerai išmoktą grįžimo komandą

Aplinka

Veislei tinka namai su patikimai aptvertu kiemu, papildyti nuolatine prieiga prie atviros erdvės, kur šunį galima paleisti pabėgioti be pavadėlio ten, kur tai saugu ir leidžiama. Dėl plono kailio pointeris jaučia šaltį, todėl žiemą jam verta apraišioti šuns paltuką, o karštu oru visada užtikrinti šešėlį ir vandenį. Šuo nori būti kartu su savo žmonėmis, todėl turėtų gyventi namuose kaip šeimos narys, o ne izoliuotas lauke.

Pointeris yra aktyvi didelė veislė, todėl jo mityba turėtų atitikti sudeginamos energijos kiekį. Rinkitės pilnavertį, subalansuotą maistą, pritaikytą šuns amžiaus tarpsniui, o kiekį koreguokite pagal tai, kiek sunkiai šuo dirba. Medžioklės sezonu lauke bėgiojantis pointeris kalorijų suvartoja gerokai daugiau nei tas pats šuo, ilsintis ne sezono metu. Stebėkite kūno būklę, o ne vien pasitikėkite pakuotės nurodymais: šonkaulius turėtumėte lengvai užčiuopti po plonu riebalų sluoksniu, o žiūrint iš viršaus turėtų matytis liemuo.

Skanėstai ir papildai

Skanėstai turėtų sudaryti apie 10 procentų dienos kalorijų, o pagrindinio maisto porcijas atitinkamai sumažinkite, nes ši veislė greitai priauga svorio, jei šeriama per gausiai ir per mažai judinama. Daugumai pilnavertį maistą gaunančių pointerių papildų nereikia. Dėl sąnarių ar omega riebalų rūgščių papildų pasitarkite su veterinarijos gydytoju, o švarus geriamas vanduo turi būti prieinamas visada, ypač po intensyvaus fizinio krūvio.

Pointeris paprastai yra tvirta, sveika veislė, kurios būdinga gyvenimo trukmė siekia 12 iki 17 metų. Darbinė kilmė išlaikė veislę atletišką ir be daugelio kraštutinių bruožų, tačiau jai būdingos kai kurios sveikatos problemos, bendros ir kitiems dideliems, aktyviems šunims, daugiausia susijusios su sąnariais, akimis ir oda. Du veiksniai, kuriuos šeimininkas gali kontroliuoti labiausiai, yra šuniuko pirkimas iš veisėjo, tikrinančio tėvų sveikatą, ir liesos šuns kūno masės palaikymas.

Prevencinė priežiūra

• Laiku atlikite pagrindinius skiepus ir parazitų profilaktiką
• Kasmet lankykitės pas veterinarijos gydytoją, senstantiems šunims tai darykite dukart per metus
• Palaikykite lieso kūno svorį, kad apsaugotumėte sąnarius
• Reguliariai tikrinkite ausis ir odą, ypač po darbo lauke
• Rūpinkitės dantimis reguliariai juos valydami ir, jei rekomenduoja veterinarijos gydytojas, atlikdami profesionalų dantų valymą

Pointeris protingas ir paklusnus, todėl gerai dresuojasi, tačiau lauke jis savarankiškas ir jautriai reaguoja į griežtą drausminimą. Veislė greičiausiai mokosi per trumpus, linksmus užsiėmimus su aiškiu paskatinimu. Socializaciją ir bazinį paklusnumą pradėkite anksti, kol šuo dar jaunas ir lengviau susikaupia. Ypatingo dėmesio reikalauja grįžimo pašaukus komanda, nes kvapą užuodusį pointerį atšaukti sunku, tad patikimą grįžimą įtvirtinkite aplinkoje su mažai blaškančių dirgiklių, o tik tada išbandykite atviroje erdvėje. Stiprus grobio instinktas, dėl kurio veislė taip gerai dirba su paukščiais, reiškia, kad smulkūs bėgantys gyvūnai gali patraukti šuns dėmesį, ir dresūra turi tai įvertinti, o ne bandyti su tuo kovoti.

Pagrindai

1. Pirmaisiais mėnesiais pradėkite socializaciją su žmonėmis, šunimis ir naujomis vietomis
2. Išmokykite šunį reaguoti į savo vardą ir naudokite žymeklio žodį arba spragtuką (clicker) teisingam elgesiui pažymėti
3. Įtvirtinkite pagrindines komandas: sėsk, gulk, likti ir paleidimo žodį
4. Prieš leisdami be pavadėlio, ilgu virviniu pavadėliu išdresuokite patikimą grįžimą
5. Jei šuo medžios, papildomai išmokykite stovėsenos tvirtumo ir lauko elgesio taisyklių
6. Kasdien užtikrinkite protinį ir fizinį krūvį, kad dresūra netaptų vieninteliu šuns stimulu

Atsakingas pointerių veisimas prasideda nuo sveikatos požiūriu patikrintų, stabilaus būdo ir gerų darbinių savybių tėvų. Nors šunys gali daugintis ir anksčiau, dauguma veisėjų laukia, kol šuo sulauks fizinės ir psichinės brandos, dažniausiai 1 iki 2 metų amžiaus, ir kol bus žinomi klubų, alkūnių bei akių patikros rezultatai. Pateles paprastai veda ne pirmosios, o vėlesnės rujos metu, o tarp vadų palieka poilsio laikotarpius, saugančius kalės sveikatą.

Nėštumas nuo apvaisinimo trunka apie 63 dienas. Vadoje paprastai būna penki iki aštuoni šuniukai, nors šiai stambaus kūno sudėjimo veislei pasitaiko ir gausesnių vadų. Kalė dažniausiai vedasi be pagalbos, tačiau veisėjas turėtų būti pasiruošęs padėti ir kviesti veterinarijos gydytoją, jei gimdymas užstringa arba šuniukui gresia pavojus.

Jauniklių auginimas svarbus ne mažiau nei pati vedyba. Šuniukai su motina ir vados broliais bei seserimis turėtų likti bent aštuonias savaites, o šiuo laikotarpiu jiems reikia švelnaus lietimo, naujų garsų bei paviršių ir ankstyvo susidūrimo su žmonėmis. Ši ankstyva socializacija formuoja draugišką, ramų būdą, kuriuo veislė garsėja, ir paruošia aktyvų šuniuką gyvenimui tiek judriuose namuose, tiek lauke.

Kaip užregistruoti Pointer veislės šunį Lietuvoje

Skaitytuvas prieglaudoje vertas tiek, kiek vertas registras, į kurį veda numeris. Duokite Pointer veislės šuniui registrą, kuris atsako visada: nemokama kortelė su nuotrauka, duomenimis ir jūsų telefonu, pasiekiama visą parą, namie ir užsienyje. Registracija atliekama kartą ir lieka visam laikui.

Mikroschemą implantuoja veterinaras ir įrašo į valstybinį registrą; kad numeris atsakytų ir už Lietuvos ribų, jau jūsų rūpestis. Užregistruokite mikroschemą nemokamai visam gyvenimui galiojančiame plane: tinka bet kurios markės mikroschema, atnaujinimai po persikraustymo nieko nekainuoja, o įrašas atsako į paieškas bet kada ir iš bet kur. Susikurkite nemokamą paskyrą ir užbaikite abu darbus šiandien.