Newfoundland

Niufaundlendas yra milžiniškos veislės šuo, kilęs iš to paties pavadinimo Kanados salos. Patinai dažniausiai sveria 130-150 svarų, patelės paprastai sveria 100-120 svarų, todėl veislė priskiriama prie sunkiausių pasaulio šunų. Nepaisant tokio dydžio, būdas švelnus ir ramus: dažnai sakoma, kad tai darbinis šuo, kuris namuose elgiasi kaip flegmatiškas milžinas.

Niufaundlendas buvo veisiamas dirbti kartu su žvejais. Jo tankus dvigubas kailis, plaukiojamosios letenos ir galingi pečiai puikiai tinka šaltam vandeniui. Šuo gali plaukti ilgus atstumus, o istoriniai šaltiniai mini atvejus, kai jis ištraukdavo žmones ir įrangą iš vandens. Ta pati jėga buvo naudojama ir sausumoje, tempiant vežimėlius bei tinklus.

Namuose niufaundlendas yra kantrus ir meilus. Jis stipriai prisiriša prie savo šeimos ir pasižymi ypatinga tolerancija vaikams, todėl laikomas patikimu palydovu šeimose su mažamečiais. Kaina, kurią už tai reikia mokėti: tokio 100-150 svarų sveriančio šuns priežiūrai reikia erdvės, maisto, kailio priežiūros ir tolerancijos seilėms.

Kam tinka ši veislė

Niufaundlendas tinka namų ūkiui, kuriame yra vietos dideliam šuniui ir laiko intensyviai kailio priežiūrai bei nemažai lėšų maistui. Jis tinka žmonėms, ieškantiems ramaus, atsidavusio bendrakeleivio, o ne itin energingo sportinio šuns. Šeimoms su vaikais ši veislė dažnai tinka puikiai dėl kantraus būdo. Mažiau tinka gyvenimui mažame bute, karštame klimate ar žmonėms, kurie netoleruoja seilėjimosi ir kailio slinkimo.

Veislės pavadinimas kilęs nuo Niufaundlendo salos rytinėje Kanados pakrantėje. Ji formavosi ten XVIII amžiuje, tarp žvejų bendruomenių, dirbusių šaltuose Šiaurės Atlanto vandenyse. Tiksli kilmė nėra iki galo dokumentuota, tačiau laikoma, kad šiuolaikinės veislės pagrindą sudarė salos darbiniai šunys.

Žvejai vertino šiuos šunis už darbą vandenyje. Niufaundlendas tempdavo tinklus ir virves, atnešdavo už borto iškritusius daiktus bei įrankius, o prireikus padėdavo į vandenį patekusiems žmonėms. Plaukiojamosios letenos, vandeniui atsparus kailis ir plaukimo jėga leido jam puikiai atlikti šį darbą šaltyje.

XIX amžiuje veislė sulaukė dėmesio Didžiojoje Britanijoje, kur ją laikė kai kurie žymūs savininkai, o šunys buvo vaizduojami to laikotarpio tapyboje ir literatūroje. Toks dėmesys padėjo niufaundlendui peržengti darbinės veislės rėmus ir tapti palydoviniu bei parodiniu šunimi.

Niufaundlendas buvo tarp veislių, pripažintų pačiais pirmaisiais organizuotų kinologų klubų metais, XIX amžiaus pabaigoje. Lietuvoje šią veislę globoja Lietuvos kinologų draugija (LKD), o šiandien šuo laikomas visų pirma šeimos palydovu, nors gelbėjimo vandenyje ir tempimo darbų tradicijos tebėra puoselėjamos kai kuriuose veislės klubuose.

Niufaundlendas yra didelis, galingo sudėjimo šuo, stambaus kaulyno ir plačios, gilios krūtinės. Galva didelė, su plačiu kaukolės skliautu, o žvilgsnis švelnus. Kūno sudėjimas pritaikytas jėgai ir ištvermei, o ne greičiui. Plaukiojamosios letenos ir stipri uodega padeda plaukti, o vandenyje uodega veikia kaip vairas.

Kailis ir spalvos

Viršutinis kailis šiurkštus ir vandeniui atsparus, po juo slypi minkštas, tankus pomedis. Dažniausia spalva yra vientisa juoda. Taip pat pripažįstamos vientisa ruda ir pilka atmainos. Juoda su balta spalva, vadinama Landsyru, turi baltą pagrindą su juodomis dėmėmis ir pavadinta dailininko, tapiusio šią veislę, garbei. Dvigubas kailis slenka nuolat visus metus, o ypač intensyviai per sezoninį kailio linkimą.

Niufaundlendas žinomas dėl švelnaus ir stabilaus būdo. Namuose jis dažniausiai ramus ir stipriai prisiriša prie savo šeimos. Veislė meili, ieško žmogaus draugijos, todėl ilgai palikta viena gali jaustis nelaimingai.

Su vaikais niufaundlendas paprastai yra kantrus ir tolerantiškas, o tai sudaro didžiąją jo reputacijos dalį. Dėl didelio svorio prižiūrėti šunį šalia visai mažų vaikų vis tiek verta, tiesiog todėl, kad jis pats yra sunkus. Su svetimais žmonėmis veislė būna draugiška arba santūriai mandagi, o ne agresyvi, tad iš jos nebus geros sargybos, nors pats dydis jau savaime atbaido.

Su kitais augintiniais niufaundlendas paprastai sutaria gerai, jei auginamas kartu nuo mažens arba anksti socializuotas. Tai nėra itin energinga veislė ir stipraus medžioklinio instinkto paprastai neturi. Pagrindiniai elgesio ypatumai yra poreikis bendrauti ir polinkis seilėtis.

Kailio priežiūra

• Šukuokite dvigubą kailį bent du-tris kartus per savaitę, o sezoninio linkimo metu kasdien
• Naudokite metalinį šepetį ir pomedžio grėblį, kad pasiektumėte tankų pomedį
• Maudykite kas vieną-du mėnesius arba pagal poreikį; tankus kailis džiūsta ilgai
• Reguliariai tikrinkite ir valykite ausis, nes nuleistos ausys sulaiko drėgmę
• Trumpinkite nagus ir tvarkykite plaukus tarp letenos pagalvėlių
• Dažnai nušluostykite snukį ir žandus, kad suvaldytumėte seilėjimąsi

Fizinis krūvis

• Skirkite maždaug 30-60 minučių aktyvumo per dieną
• Kasdieniai vidutinio tempo pasivaikščiojimai šiai veislei tinka gerai
• Plaukimas niufaundlendui tinka itin gerai ir yra švelnus sąnariams
• Karštyje ir šuniukui sparčiai augant venkite intensyvaus krūvio

Aplinka

Niufaundlendui geriausia tinka vėsus klimatas ir namai, kuriuose yra kur pajudėti. Tankus kailis karštą ir drėgną orą paverčia rimtu iššūkiu, todėl šešėlis, švarus vanduo ir oro kondicionavimas šiltuose regionuose yra svarbūs. Lietuvos klimatas su vėsiomis žiemomis šiai veislei tinka gerai. Veislė ramaus būdo, tad puikiai jaučiasi ir namuose, tačiau dėl dydžio jai reikia vietos patogiai atsigulti ir apsisukti.

Niufaundlendui reikalingas pilnavertis, subalansuotas racionas, sudarytas stambioms ar milžiniškoms veislėms. Kadangi šuo sunkus, sveiko svorio palaikymas mažina apkrovą sąnariams ir širdžiai. Maistą geriau matuoti, o ne palikti laisvai prieinamą, kiekį derinant prie konkretaus šuns aktyvumo ir kūno kondicijos. Šuniukus reikėtų šerti stambioms veislėms skirtu augimo racionu, kuris skatina lėtą, tolygų vystymąsi, o ne spartų svorio augimą.

Skanėstai ir maisto papildai

Skanėstai turėtų sudaryti ne daugiau kaip apie dešimt procentų dienos kalorijų, kad nesusidarytų antsvoris. Kai kurie savininkai dėl veislės dydžio naudoja sąnarių papildus, pavyzdžiui, gliukozaminą ir chondroitiną, o kailiui ir odai skiria žuvų taukus. Bet kokį papildą prieš pradedant duoti verta aptarti su veterinarijos gydytoju, nes poreikiai skiriasi priklausomai nuo konkretaus šuns.

Niufaundlendas paprastai gyvena apie 9-10 metų, o tai būdinga milžiniškai veislei. Apskritai veislė tvirta, tačiau dydis lemia specifines sveikatos rizikas, susijusias su sąnariais, širdimi ir virškinimu. Rizika mažėja perkant šuniuką iš veisėjų, kurie tikrina savo veislinius gyvūnus, ir palaikant sveiką šuns svorį.

Profilaktinė priežiūra

• Kasmetiniai veterinariniai patikrinimai, senstantiems šunims dažniau
• Klubų, alkūnių, širdies ir DNR tyrimai veisliniams gyvūnams
• Sveiko svorio palaikymas apsaugo sąnarius ir širdį
• Šerti dozuotomis porcijomis ir vengti intensyvaus krūvio iš karto po ėdimo, kad sumažėtų užvertimo rizika
• Reguliariai atnaujinti vakcinaciją ir parazitų profilaktiką
• Rūpintis dantų ir ausų higiena

Niufaundlendas protingas ir nori dirbti kartu su šeimininku, todėl yra gana lengvai dresuojama veislė. Geriausiai reaguoja į ramų, nuoseklų vadovavimą ir skatinamaisiais metodais grįstą dresūrą. Griežtos bausmės tokio jautraus būdo šuniui dažniausiai duoda priešingą rezultatą. Kadangi suaugęs šuo tampa labai didelis, elgesio taisyklių mokyti reikia dar šuniukystėje: 130 svarų sveriantį šunį, kuris tempia pavadėlį ar šokinėja, valdyti sunku, o tą patį šunį, mokytą anksti, gyventi su juo lengva.

Pagrindai

1. Pradėkite socializaciją anksti, supažindindami šuniuką su žmonėmis, vietomis ir kitais gyvūnais
2. Išmokykite ramiai vaikščioti su pavadėliu dar prieš šuniui pasiekiant pilną dydį ir jėgą
3. Įtvirtinkite pagrindines komandas: "sėsk", "vieta", "pas mane" ir "gulk"
4. Praktikuokite ramų sveikinimąsi, kad šuo nešoktų ant žmonių
5. Jei šuo rodo susidomėjimą, supažindinkite jį su darbu vandenyje ir plaukimu, daugelis niufaundlendų tai mėgsta
6. Treniruotes rinkitės trumpas, pozityvias ir nuoseklias

Atsakingas niufaundlendų veisimas atidedamas, kol šuo fiziškai ir psichologiškai subręsta, dažniausiai apie dvejus metus, kad tuo metu jau būtų atlikti sveikatos tyrimai. Rekomenduojami tyrimai apima klubų, alkūnių, širdies patikrą ir paveldimų ligų, tokių kaip cistinurija, tyrimus. Nėštumas trunka apie 63 dienas, kaip ir kitoms šunų veislėms. Veislė linkusi atsivesti gausias vadas, o milžiniškos veislės vedimas gali turėti papildomos rizikos, todėl veterinarijos gydytojo dalyvavimas patariamas.

Šuniukų auginimas reikalauja planavimo. Jie auga sparčiai ir jiems reikia stambioms veislėms skirto raciono, skatinančio kontroliuojamą, o ne spartų augimą, tai saugo besiformuojančius sąnarius. Motinai reikia stiprios mitybos ir erdvės rūpintis gausia vada. Ankstyva socializacija, kurią suteikia veisėjas, sudaro pagrindą ramiam suaugusio šuns būdui, dėl kurio veislė ir yra vertinama. Norintys įsigyti šuniuką turėtų būti pasiruošę ilgai laukti patikimų veisėjų eilėje, nes gerai išveistos milžiniškų veislių vados pasirodo retai.

Kaip užregistruoti Newfoundland veislės šunį Lietuvoje

Įrašykite Newfoundland veislės šuns vardą, gimimo datą ir ryškią nuotrauką, pridėkite savo telefoną ir išsaugokite. Tiek darbo, ir jis nieko nekainuoja nei dabar, nei vėliau. Šuns registracija veikia su mikroschema ir be jos.

Mikroschemą implantuoja veterinaras ir įrašo į valstybinį registrą; kad numeris atsakytų ir už Lietuvos ribų, jau jūsų rūpestis. Užregistruokite mikroschemą nemokamai visam gyvenimui galiojančiame plane: tinka bet kurios markės mikroschema, atnaujinimai po persikraustymo nieko nekainuoja, o įrašas atsako į paieškas bet kada ir iš bet kur. Susikurkite nemokamą paskyrą ir užbaikite abu darbus šiandien.