Maltese

Maltietis yra mažas kambarinis šuo su vienasluoksniu, ilgu ir tiesiu baltu kailiu, glaudžiai gulinčiu prie kūno. Suaugęs šuo sveria mažiau nei 3,2 kg (7 svarus) ir ties ketera siekia apie 20-25 cm, todėl priskiriamas prie mažiausių dekoratyvinių veislių. Nepaisant trapios išvaizdos, maltietis tvirtai stovi ant kojų ir juda lengvai bei sklandžiai.

Ši veislė šalia žmogaus, kaip kambarinis šuo, gyvena jau ne vieną šimtmetį, ir tai atsispindi jos būde. Maltietis yra meilus, švelnus ir žaismingas, glaudžiai susijęs su savo šeima. Budrumas taip pat būdingas veislei: dauguma maltiečių loja, pranešdami apie svečius, nors sarginiais šunimis jų vadinti negalima.

Kadangi kailis auga nuolatos ir beveik nesišeria, maltietis dažnai patinka žmonėms, ieškantiems mažo šuns, kuris namuose nepaliktų daug plaukų. Tas pats kailis reikalauja reguliarios priežiūros, todėl veislė tinka šeimininkams, pasiruošusiems kasdien šukuoti šunį arba laikyti jį trumpai kirptą.

Kam tinka ši veislė

Maltietis tinka žmonėms, ieškantiems mažo šuns namams, kurie gali jam skirti dėmesio kasdien. Jis puikiai jaučiasi bute ar nedideliame būste, nes jo poreikis judėti yra kuklus. Ši veislė gali būti geras pasirinkimas pagyvenusiems žmonėms ir pirmą kartą šunį įsigyjantiems savininkams, jei jie pasiruošę rūpintis kailiu ir dantų higiena. Namuose, kur auga maži vaikai, žaidimus reikėtų prižiūrėti, nes trapų šuniuko kūną lengva sužaloti per aršesnius žaidimus.

Maltietis yra viena seniausių dekoratyvinių veislių, o jos šaknys siekia centrinę Viduržemio jūros dalį. Maži balti kambariniai šunys iš šio regiono minimi graikų ir romėnų raštuose bei vaizduojami mene, o veislės pavadinimas tradiciškai siejamas su Maltos sala. Tikslūs ištakų faktai iki klasikinio laikotarpio nėra dokumentuoti, todėl senesni teiginiai apie konkrečią įsikūrimo datą laikytini labiau tradicija nei istoriniu faktu.

Antikos laikais šie šunys buvo laikomi ne darbui, o draugijai. Romėnų autoriai mini nedidelį melitėjiečių šunį, o šis tipas aptinkamas ant keramikos bei užuominose apie turtingų žmonių glėbio šunis. Veislės, kaip kambarinio šuns, vaidmuo išliko nepakitęs per visą jos ilgą istoriją.

Renesanso epochoje maltietis buvo mėgstamas Europos didikų ir vaizduojamas to meto portretuose, dažnai sėdintis kilmingų šeimininkų glėbyje. Šis palankumas padėjo išsaugoti mažą baltą tipą net tada, kai šunų mados keitėsi.

Į Angliją, o vėliau ir į Šiaurės Ameriką veislė atkeliavo XIX amžiuje, kur buvo pradėta vesti pagal rašytinį standartą ir rodyti parodose. Nacionalinės kinologų organizacijos maltietį pripažino XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje. Lietuvoje veislės atstovus registruoja Lietuvos kinologų draugija (LKD), o šiuolaikinis šuo dydžiu ir paskirtimi tebėra artimas savo istoriniams protėviams.

Maltiečio kūno sudėjimas darnus, šiek tiek kvadratinis, su lygia nugaros linija ir per nugarą laikoma uodega. Galva proporcinga kūnui, kaktos linkis vidutinis, nosis juoda, o tamsios apvalios akys suteikia budrią išraišką. Ausys žemai pasodintos, nuleistos ir apaugusios ilgais plaukais, kurie susilieja su likusiu kailiu. Apskritai maltietis atrodo grakštus, tačiau judėdamas jis nė kiek neprimena trapaus padarėlio.

Kailis ir spalvos

Svarbiausias veislės požymis yra vienasluoksnis, ilgas ir tiesus kailis be pomėklio: plaukai krinta į abi puses nuo skyrimo linijos ir parodinio šuns gali siekti pat žemę. Standartinė spalva yra grynai balta. Kai kuriuose standartuose toleruojami nežymūs citrininiai ar šviesiai gelsvi atspalviai ant ausų, tačiau jie nėra pageidaujami. Kadangi kailį sudaro plaukai, o ne tanki vilna, veislė šeria nedaug, tačiau be reguliaraus šukavimo kailis greitai susivelia ir susipainioja. Dauguma šeimininkų kailį laiko trumpiau kirptą, kad sumažintų kasdienę priežiūrą, bet palieka minkštesnę tekstūrą aplink snukutį ir letenas.

Maltietis yra į žmones orientuotas draugas, dienos didžiąją dalį norintis būti šalia savo šeimininkų. Su šeima jis meilus ir švelnus, dažnai seka paskui žmones iš kambario į kambarį. Nemažai maltiečių žaismingumą išlaiko ir suaugę, mielai žaidžia trumpus žaidimus su žaislais.

Su nepažįstamaisiais veislė paprastai draugiška, kai tik būna supažindinta, tačiau ji linkusi loti į naujus svečius ir neįprastus garsus. Šis budrumas leidžia maltiečiui įspėti apie pavojų lojimu, tačiau dėl savo dydžio realios sarginės galios jis neturi. Ankstyva socializacija padeda sumažinti pernelyg dažną lojimą ir nervingumą.

Su kitais gyvūnais maltietis paprastai sutaria gerai, jei kartu augo nuo mažens, įskaitant kates ir kitus mažus šunis. Šalia gerokai didesnių šunų reikia atidumo dėl dydžio skirtumo. Veislė gali sunkiai pakęsti vienatvę, todėl geriausiai jaučiasi namuose, kur nepaliekama vienui viena ilgam.

Kailio priežiūra

• Kasdien šukuokite kailį, kad išvengtumėte susivėlimų ir mazgų, ypač už ausų ir po kojytėmis.
• Maudykite kas 1-3 savaites švelniu šunims skirtu šampūnu, o kailį po to kruopščiai išdžiovinkite, kad liktų tiesus.
• Kasdien valykite sritį aplink akis, kad sumažintumėte ašarų dėmes ant balto kailio.
• Trumpai kirpkite arba surišite plaukus virš akių, kad nebūtų trikdomas regėjimas.
• Kelis kartus per savaitę valykite dantis, nes mažos veislės yra linkusios į dantų ligas.
• Kas kelias savaites trumpinkite nagus ir patikrinkite ausis, ar nėra sieros bei nešvarumų.

Fizinis aktyvumas

• Kasdien skirkite apie 20-30 minučių aktyviam laikui: trumpiems pasivaikščiojimams ir žaidimams.
• Namų žaidimai ir švelnus aportavimas patenkina didžiąją dalį šuns judėjimo poreikio.
• Venkite ilgų ar sekinančių išvykų, nes šuo greitai pavargsta ir šiltu oru linkęs perkaisti.
• Saugokite jį nuo šalčio ir drėgmės, nes vienasluoksnis kailis beveik nešildo.

Gyvenimo sąlygos

Maltietis yra kambarinis šuo, puikiai prisitaikantis prie buto ar nedidelio namo. Jis jautrus temperatūros kraštutinumams, todėl turėtų gyventi patalpose kartu su šeima, o ne lauke. Lietuvoje žiemos būna šaltos ir snieguotos, tad išeinant į lauką verta šunį aprengti šiltu drabužėliu, nes plonas vienasluoksnis kailis beveik nesaugo nuo šalčio. Nuo skersvėjų apsaugota gulimoji vieta, keli saugūs žaislai bei laipteliai ar rampa iki mėgstamų baldų padeda apsaugoti trapų kūną nuo sužalojimų šokinėjant.

Maltiečiui geriausiai tinka pilnavertis ir subalansuotas maistas, sukurtas mažoms ar dekoratyvinėms veislėms. Smulkūs granulių gabalėliai lengviau kramtomi ir naudingi dantų sveikatai. Kadangi veislė nedidelė ir linkusi tukti, porcijas reikėtų matuoti, o ne palikti maistą laisvai prieinamą, o skanėstai turėtų sudaryti tik nedidelę dienos kalorijų dalį. Švarus geriamas vanduo turi būti prieinamas visada.

Skanėstai ir papildai

Dresūrai naudokite mažus, mažai kalorijų turinčius skanėstus ir įtraukite juos į bendrą dienos normą. Dauguma maltiečių, šeriamų pilnaverčiu pramoniniu maistu, papildų nereikalauja, tačiau veterinaras kai kuriais atvejais gali rekomenduoti kramtomuosius dantims ar sąnarių bei kailio papildus. Mažų dekoratyvinių veislių šuniukams gali išsivystyti hipoglikemija (žemas cukraus kiekis kraujyje), jei praleidžiamas maitinimas, todėl šuniukus reikia šerti mažomis porcijomis pagal reguliarų tvarkaraštį.

Maltietis paprastai yra sveika veislė, o tipinė gyvenimo trukmė siekia 12-15 metų; daugelis šunų su gera priežiūra gyvena ir ilgiau. Kaip ir daugumai dekoratyvinių veislių, pagrindinės rizikos susijusios su mažu dydžiu: sugrūsti dantys, trapūs kaulai ir sąnariai, linkę išslysti iš vietos. Rizika mažėja renkantis veisėjus, kurie tikrina veislinius šunis dėl žinomų ligų, ir laikantis reguliarios veterinarinės priežiūros.

Prevencinė priežiūra

• Kasmet lankykitės pas veterinarą, o vyresnio amžiaus šunims tai darykite du kartus per metus.
• Laiku pasiskiepykite šunį ir naudokite parazitų profilaktikos priemones.
• Reguliariai valykite dantis ir pagal veterinaro rekomendaciją atlikite profesionalų dantų valymą.
• Vedžiokite su pakinktais, kad apsaugotumėte trachėją.
• Palaikykite lieso kūno svorį, kad sumažintumėte apkrovą keliams ir sąnariams.
• Pasiteiraukite veisėjo apie tėvų kelio girnelės būklę ir, jei aktualu, kepenų patikrinimus.

Maltietis protingas ir dėmesingas šuo, paprastai mėgstantis mokytis, kai treniruotės trumpos ir teigiamos. Jis geriau reaguoja į pagyrimą, skanėstus ir žaidimą nei į griežtą drausminimą, kuris jautrų šunį gali padaryti nerimastingą. Namų tvarkos mokymas dažnai reikalauja kantrybės, nes maži šunys turi mažas šlapimo pūsles ir gali mokytis lėčiau, todėl padeda nuoseklus tvarkaraštis ir, jei reikia, tualeto paklotai patalpoje. Ankstyva socializacija su žmonėmis, garsais ir prisilietimais mažina drovumą bei polinkį loti į viską, kas nauja.

Pagrindai

1. Pradėkite nuo vardo atpažinimo ir patikimo pašaukimo ramioje patalpoje.
2. Mokykite komandų "sėdėk", "gulk" ir "lauk", naudodami mažus skanėstus ir ramų balsą.
3. Nustatykite fiksuotą tualeto tvarkaraštį ir iš karto apdovanokite šunį, kai jis atlieka reikalus tinkamoje vietoje.
4. Pratinkite šunį prie švelnaus lietimo šukuojant, liečiant letenas ir snukutį.
5. Pirmaisiais mėnesiais supažindinkite šuniuką su įvairiais žmonėmis, paviršiais ir garsais.
6. Rinkitės trumpas, kelių minučių treniruotes ir kartokite jas dažnai, o ne retas ilgas pamokas.

Veisiant maltiečius reikia ypatingo atsargumo dėl mažo veislės dydžio. Pateles paprastai veda tik fiziškai subrendusias, dažniausiai 18-24 mėnesių amžiaus, nors rują jos gali pradėti ir anksčiau. Vados nedidelės, dažnai 1-4 šuniukai, o nėštumas nuo apvaisinimo trunka apie 63 dienas. Kadangi šuniukai gimsta labai maži, gimdymas gali būti rizikingesnis, ir kai kurioms mažoms patelėms prireikia veterinaro pagalbos ar cezario pjūvio.

Naujagimiai šuniukai lengvai peršąla ir yra jautrūs žemam cukraus kiekiui kraujyje, todėl gimdymo vieta turi būti šilta, o šuniukus reikia stebėti, ar jie nuolat žinda ir tolygiai auga svoriu. Žindymo nutraukimas paprastai prasideda apie trečią-ketvirtą savaitę, o į naujus namus šuniukai dažniausiai perkeliami sulaukę 8-12 savaičių, kai jau gerai valgo ir yra pradėję ankstyvą socializaciją. Atsakingi veisėjai tikrina veislinius šunis dėl kelio girnelės ir kepenų problemų bei vengia poruoti šunis, turinčius tuos pačius defektus.

Kaip užregistruoti Maltese veislės šunį Lietuvoje

Skaitytuvas prieglaudoje vertas tiek, kiek vertas registras, į kurį veda numeris. Duokite Maltese veislės šuniui registrą, kuris atsako visada: nemokama kortelė su nuotrauka, duomenimis ir jūsų telefonu, pasiekiama visą parą, namie ir užsienyje. Registracija atliekama kartą ir lieka visam laikui.

Mikroschemą implantuoja veterinaras ir įrašo į valstybinį registrą; kad numeris atsakytų ir už Lietuvos ribų, jau jūsų rūpestis. Užregistruokite mikroschemą nemokamai visam gyvenimui galiojančiame plane: tinka bet kurios markės mikroschema, atnaujinimai po persikraustymo nieko nekainuoja, o įrašas atsako į paieškas bet kada ir iš bet kur. Susikurkite nemokamą paskyrą ir užbaikite abu darbus šiandien.