Great Dane

Vokiečių dogas yra vienas aukščiausių šunų veislių: daugelis individų ties petimi siekia daugiau nei 30 colių. Nepaisant įspūdingo ūgio, veislė žinoma pirmiausia dėl ramaus, švelnaus būdo, todėl ją neretai vadina švelniuoju milžinu, nes namuose šis šuo paprastai būna taikus ir kantrus, taip pat ir su vaikais.

Kūno sudėjimu dogas jungia darbinio mastifo tipo šuns jėgą su kurto tipo šuns elegancija. Patinai dažniausiai sveria nuo 140 iki 175 svarų, patelės nuo 110 iki 140 svarų. Tokiam šuniui reikia erdvaus būsto ir šeimininkų, pasiruošusių tam, kad stovintis šuo galvą galėtų padėti tiesiai ant virtuvės stalviršio.

Vokiečių dogas pirmiausia yra šeimos šuo. Jis stipriai prisiriša prie savo žmonių ir mieliau būna šalia jų, todėl ilgai paliktas vienas gali jaustis blogai. Nuo mažens socializuotas ir nuosekliai auklėjamas, paprastai draugiškai elgiasi su nepažįstamaisiais ir kitais augintiniais.

Kam tinka ši veislė

Vokiečių dogas tinka šeimininkams, turintiems pakankamai erdvės, stabilų biudžetą maistui bei veterinarinei priežiūrai ir laiko kasdien būti su šunimi. Veislė tinka šeimoms su vyresniais ar prižiūrimais mažais vaikais, nes dogas kantrus, tačiau dėl dydžio jis netyčia gali partrenkti mažą vaiką. Tai gali būti tinkamas pasirinkimas ir pirmą kartą šunį auginantiems žmonėms, jei jie pasiryžę nuo pat pradžių mokyti šunį taisyklių, nes išmokęs elgesio normų dogas nesunkiai valdomas. Veislė netinka žmonėms, ieškantiems sarginio šuns su nuolatiniu agresyvumu, ar tiems, kurie dažnai keliauja ir negali šuns pasiimti kartu.

Dideli mastifo tipo šunys Europoje žinomi jau kelis šimtmečius, o dogą primenantys šunys minimi vokiškuose šaltiniuose apie šernų medžioklę. Vokiečių didikai laikė galingus medžioklinius šunis, jungiančius mastifų jėgą su kurtų greičiu, kad galėtų vytis šerną, pavojingą grobį, reikalaujantį šuns, gebančio jį laikyti, kol atvyks medžiotojai.

XVII amžiuje vokiečių dvaruose šie šunys jau buvo laikomi ir patalpose, kaip kambariniai šunys bei sargai. Veisėjai rinkosi ne tik dydį, bet ir ramesnį būdą, tinkamą gyvenimui šalia žmonių, o ne vien medžioklei.

XIX amžiaus pabaigoje vokiečių veisėjai ėmė standartizuoti šią veislę ir pasiūlė pavadinimą Deutsche Dogge, reiškiantį vokiečių dogą. Tuo metu veislė buvo oficialiai įtvirtinta Vokietijoje, o angliškas pavadinimas Great Dane išliko iki šiol, nors veislė su Danija istoriškai nesusijusi.

Šernų medžioklei nykstant, vokiečių dogas perėjo prie dabartinio vaidmens: tapo šeimos ir palydovo šunimi. Veisėjai ir toliau rinkosi ramų, atsidavusį būdą, kuris apibūdina veislę iki šiol, o milžiniškas kūno sudėjimas liko jos skiriamasis bruožas.

Lietuvoje šia veisle rūpinasi Lietuvos kinologų draugija (LKD), šalies nacionalinė kinologijos organizacija, tvarkanti veislynų registraciją ir parodų reikalus.

Vokiečių dogo siluetas darnus ir kvadratinis, jis atrodo kartu galingas ir elegantiškas. Galva ilga, stačiakampio formos, krūtinė gili, o kojos tiesios ir tvirto kaulyno. Bendras įspūdis toks: šuo, sukurtas ir jėgai, ir judesiui. Kaklas ilgas, laikomas aukštai, o kūną dengia raumenys, ne riebalai.

Kailis ir spalvos

Kailis trumpas ir nesunkiai prižiūrimas, jis glaudžiai priglunda prie kūno. Pripažįstamos spalvos: gelsvai ruda su juoda kaukyte, tigruota, vientisai mėlyna, vientisai juoda, arlekino tipo (balta su netaisyklingomis juodomis dėmėmis) ir mantijos tipo (juoda su balta, aiškaus rašto). Kai kurios spalvos, pavyzdžiui, merlė, pasitaiko, tačiau skirtingos kinologinės organizacijos į jas žiūri nevienodai. Ausų forma skiriasi: dauguma vokiečių dogų turi natūralias, nukarusias ausis, o kirptos ausys istoriškai buvo įprastos ir iki šiol priklauso nuo vietos įstatymų bei šeimininko pasirinkimo. Tose šalyse, kur kirpimas ribojamas, natūralios ausys tampa vis labiau įprasta norma.

Vokiečių dogas turi švelniojo milžino reputaciją, o veislės standartas reikalauja draugiško, patikimo būdo. Dauguma šių šunų namuose ramūs ir tylūs, dienos didžiąją dalį mielai praleidžia šalia savų žmonių. Jie linkę stipriai susieti su visa šeima, todėl ilgai palikti vieni gali imti nerimauti.

Su šeima dogas švelnus ir dažnai glaudžiasi prie žmonių, nepaisydamas savo dydžio. Daugelis gerai sutaria su vaikais, tačiau bendravimą verta prižiūrėti, nes toks aukštas šuo netyčia gali partrenkti mažą vaiką. Su nepažįstamaisiais tinkamai socializuotas dogas paprastai mandagus ir santūrus, o ne agresyvus, ir vien jo dydis dažnai atbaido pašalinius.

Su kitais augintiniais veislė paprastai sutaria gerai, jei augo kartu nuo mažens. Ankstyva socializacija padeda dogui likti ramiam šalia nepažįstamų šunų. Tai nėra veislė, pasižyminti dideliu darbiniu potraukiu, todėl ji retai būna įkyri ar pernelyg aktyvi, tačiau jai reikia draugijos ir švelnios vadovystės, kad išliktų subalansuota.

Kailio priežiūra

• Šukuokite trumpą kailį kartą ar du per savaitę, kad pašalintumėte iškritusius plaukus
• Maudykite retkarčiais, maždaug kas šešias-aštuonias savaites arba kai šuo pasidaro purvinas
• Reguliariai trumpinkite nagus, nes sunkiam šuniui per ilgi nagai kenkia labiau
• Tikrinkite ir valykite ausis, ypač jei šuo turi natūralias, nukarusias ausis
• Valykite dantis kelis kartus per savaitę, kad palaikytumėte burnos sveikatą

Mankšta

• Kasdien skirkite du vidutinio intensyvumo pasivaikščiojimus, iš viso apie 30-60 minučių
• Leiskite laisvai judėti saugiai aptvertoje teritorijoje
• Šuniukams ir jauniems šunims venkite priverstinio bėgimo, ilgų žygių ir šuolių, kad neapkrautumėte dar besivystančių sąnarių
• Po ėdimo laikinai sumažinkite šuns aktyvumą, kad sumažėtų skrandžio užvirtimo rizika

Aplinka

Vokiečių dogui reikia daugiau vidaus erdvės nei daugumai veislių vien tam, kad galėtų patogiai judėti ir ilsėtis. Namas, kuriame yra kur išsitiesti, tinka geriau nei mažas butas, nors ramus suaugęs šuo gali priprasti ir prie buto, jei kasdien pakankamai vaikštoma. Padėkite didelį, minkštai kimštą gultą, nes kietos grindys sunkiam šuniui gali būti nepatogios ir prisidėti prie nuospaudų atsiradimo. Dėl trumpo kailio dogas prastai pakenčia šaltį ir turi gyventi patalpose kartu su šeima. Lietuvos klimatas su šaltomis žiemomis šiai veislei ypač aktualus: dogas jokiu būdu neturėtų būti laikomas lauke ar nešildomame ūkiniame pastate.

Vokiečių dogui reikalinga pilnavertė, subalansuota mityba, sukurta specialiai didelėms ar milžiniškoms veislėms. Šuniuko mityba šiai veislei svarbesnė nei daugeliui kitų, nes pernelyg spartus ar per didelis augimas gali pakenkti dar besivystantiems sąnariams ir kaulams. Paprastai rekomenduojamas milžiniškos veislės šuniukams skirtas maistas su kontroliuojamu kalcio ir energijos kiekiu, o daugelis šeimininkų sąmoningai laiko šuniuką liesesnį, o ne leidžia jam augti kuo greičiau. Suaugę šunys gerai jaučiasi šeriami kokybišku, jų aktyvumą atitinkančiu suaugusiems skirtu maistu.

Skanėstai ir papildai

Skanėstai turėtų sudaryti ne daugiau kaip apie 10 procentų dienos kalorijų, kad nebūtų išbalansuota mityba ir kad šuo išliktų liesas, o tai tausoja sąnarius. Daugelis šeimininkų dėl sąnarių palaikymo priemonių, pavyzdžiui, gliukozamino ar omega-3 riebalų rūgščių, tariasi su veterinarijos gydytoju, nes ši veislė didelius sąnarius neša ant nemažo kūno svorio. Visada užtikrinkite šviežio vandens ir prieš pridėdami bet kokius papildus pasitarkite su veterinarijos gydytoju, o ne spėliokite tokio dydžio šuniui tinkamą dozę.

Savo dydžiui vokiečių dogas laikomas gana sveika veisle, tačiau milžiniškiems šunims būdingos savitos rizikos, o gyvena jie trumpiau nei mažesni šunys. Numatoma gyvenimo trukmė apie 7-10 metų. Nemaža dalis veislei būdingų rimtų sveikatos problemų susijusi su dydžiu: tai širdis, virškinimo sistema ir sąnariai. Atsakingi veisėjai veislei naudojamus šunis tikrina dėl širdies ir ortopedinių ligų, o reguliari veterinarinė priežiūra padeda problemas pastebėti anksti.

Profilaktinė priežiūra

• Reguliariai lankykitės pas veterinarijos gydytoją, šuniui senstant tikrinimus atlikite dažniau
• Laiku skiepykite ir naudokite parazitų profilaktikos priemones
• Šerkite taip, kad šuo išliktų lieso kūno sudėjimo, taip sumažinsite apkrovą sąnariams ir širdžiai
• Naudokite matuotas porcijas ir po ėdimo leiskite šuniui pailsėti, kad sumažėtų skrandžio užvirtimo rizika
• Su veterinarijos gydytoju aptarkite gastropeksiją, operaciją, padedančią išvengti skrandžio užvirtimo
• Rūpinkitės reguliaria dantų priežiūra

Vokiečių dogas protingas ir paprastai noriai bendradarbiauja, todėl gerai reaguoja į dresūrą. Kadangi veislė auga labai greitai ir pasiekia didelį dydį, dresūrą ir socializaciją verta pradėti nuo pat šuniukystės, kol šunį dar lengva valdyti. Šuniukystėje pavadėlio manierų ir bazinės kontrolės išmokęs dogas vėliau valdomas kur kas paprasčiau nei nedresuotas suaugęs šuo, kuris gali sverti daugiau nei jį vedžiojantis žmogus. Veislė geriausiai reaguoja į ramų, nuoseklų vadovavimą, o ne griežtas bausmes, kurios jautrų šunį gali padaryti nerimastingą.

Pagrindai

1. Nuo pirmos savaitės namuose pradėkite tualeto pratybas ir nustatykite šėrimo režimą
2. Anksti pripratinkite prie antkaklio, pavadėlio ir ramaus vaikščiojimo laisvu pavadėliu
3. Socializuokite šuniuką su žmonėmis, vietomis, skirtingais paviršiais ir kitais šunimis
4. Mokykite pagrindinių komandų: sėsk, gulk, likti vietoje ir patikimo atšaukimo
5. Praktikuokite ramų sveikinimąsi, kad šuo nešokinėtų ant žmonių
6. Kasdien įtraukite trumpas, dažnas dresūros sesijas

Vokiečių dogai bręsta lėtai ir fiziškai užauga tik apie 18-24 mėnesių amžiaus, vėliau nei mažesnės veislės. Atsakingas veisimas reiškia, kad laukiama, kol šuo subręsta ir yra patikrintas dėl veislei būdingų širdies bei ortopedinių ligų. Kalės paprastai veisiamos tik visiškai suformavusio kūno, nes nešioti ir auginti milžiniškos veislės vadą organizmui yra didelis krūvis.

Nėštumas trunka apie 63 dienas, panašiai kaip ir kitoms veislėms. Vados būna gausios, o viena vada gali labai apkrauti motiną, todėl nėštumo ir vedimo metu būtina atidi priežiūra. Pirmaisiais mėnesiais šuniukai auga sparčiai, todėl kontroliuojama milžiniškos veislės mityba svarbi, kad būtų išvengta sąnarių problemų.

Šuniukų auginimas apima ankstyvą socializaciją, laipsnišką atjunkymą nuo motinos pieno ir liesos kūno sangaros palaikymą augimo metu. Šuniukai su motina ir vados broliais bei seserimis turėtų likti pakankamai ilgai, kad išmoktų normalaus šunų elgesio, dažniausiai iki maždaug aštuonių savaičių amžiaus, prieš išvykstant į naujus namus.

Kaip užregistruoti Great Dane veislės šunį Lietuvoje

Lietuvoje nuo 2016 metų kiekvienas šuo privalo būti paženklintas mikroschema ir įregistruotas Gyvūnų augintinių registre; formalumus atlieka veterinarijos gydytojas. Valstybinis registras atsako tik Lietuvoje, o nemokamas United Pet Club profilis prideda tai, ko trūksta jūsų Great Dane veislės šuniui: jūsų kontaktai keliauja kartu, paieška veikia iš bet kurios šalies. Užregistruokite šunį per kelias minutes.

Mikroschemą implantuoja veterinaras ir įrašo į valstybinį registrą; kad numeris atsakytų ir už Lietuvos ribų, jau jūsų rūpestis. Užregistruokite mikroschemą nemokamai visam gyvenimui galiojančiame plane: tinka bet kurios markės mikroschema, atnaujinimai po persikraustymo nieko nekainuoja, o įrašas atsako į paieškas bet kada ir iš bet kur. Susikurkite nemokamą paskyrą ir užbaikite abu darbus šiandien.