German Wirehaired Pointer

Vokiečių vielaplaukis rodiklis (vok. Deutsch Drahthaar) yra didelis medžioklinis šuo, sukurtas rasti žvėrieną, ją sulaikyti ir atnešti tiek sausumoje, tiek vandenyje. Veislės standarte ypač pabrėžiamas šiurkštus, drėgmei atsparus kailis, apsaugantis šunį brūzgynuose ir šaltame vandenyje.

Šuo tvirtai prisiriša prie savo šeimos ir dažnai seka iš paskos vieną asmenį. Su nepažįstamaisiais jis santūrus ir budrus, tačiau agresyvumas laikomas yda. Ilgų darbo dienų lauke prigimtis reiškia didelį energijos lygį: be reguliaraus darbo ar sporto šuo namuose gali pradėti niokoti baldus, loti ar kasti. Vidutinė gyvenimo trukmė yra 12-14 metų.

Kam tinka ši veislė

Vilniaus ar Kauno bute šis šuo gali gyventi tik tada, kai kasdien gaunamas pakankamas fizinis krūvis. Sodyba su erdviu aptvertu kiemu yra ideali aplinka. Šuo tinka medžiotojams, sportuojantiems savininkams, žygiautojams ir šunų sporto entuziastams. Pirmą kartą šunį auginančiam žmogui jis gali pasirodyti sudėtingesnis dėl didelių judėjimo poreikių ir savarankiško charakterio, nors tai nėra neįmanoma.

Kaip ir kiekvienam šuniui Lietuvoje, privaloma registracija ir mikroschemos implantavimas. Veislė neįrašyta į Lietuvos apribotų šunų veislių sąrašą, todėl papildomo leidimo nereikia.

XIX amžiaus antrojoje pusėje Vokietijos medžiotojai ieškojo vieno šuns, galinčio atlikti visus lauko darbus: aptikti ir sulaikyti paukščius, sekti ir atnešti žvėrieną, dirbti tankiame brūzgyne ir plaukti šaltame vandenyje. Iki tol tokiam tikslui buvo laikomi keli specializuoti šunys, tačiau daugeliui medžiotojų tai buvo nepraktiška.

Veislę formavo kelių senesnių tipų kryžminimas. Prie genetinio pagrindo labiausiai prisidėjo Pudelpointeris, vokiečių trumpaplaukis rodiklis ir šiurkštaus kailio veislės, tokios kaip Griffonas ir Stichelharas. Iš šio derinio buvo atrinkti šunys su kietu vielos tipo kailiu, puikia uosle, darbiniu instinktu ir mokumu.

Veislė susiformavo apie XX amžiaus pradžią. 1902 metais įkurtas Deutsch Drahthaar klubas Vokietijoje, nustatęs veislės standartą ir skatinantis darbinio pajėgumo patikrinimus. Registracija buvo susieta ne tik su išvaizda, bet ir su darbiniu rezultatu. Ši tradicija išliko iki šiol ir skiria šią veislę nuo daugelio kitų rodiklių.

Europoje veislė plito sparčiai. Šiandien Lietuvos kinologų draugija (LKD) registruoja šiuos šunis pagal FCI standartus, taikydama tuos pačius reikalavimus kaip ir kitose Europos šalyse.

Vokiečių vielaplaukis rodiklis sukurtas ištverminiam darbui, o ne ryškiai fizinei galiai. Kūnas šiek tiek ilgesnis nei aukštas, krūtinė gili, kojos stiprios. Uodega kupiruojama regionuose, kur tai leidžia teisės aktai. Šunį labiausiai išskiria kailis ir veidas: plokščias, šiurkštus išorinis sluoksnis su tankia paaline, ryškūs antakiai ir barzda ant snukio.

Kailis ir spalvos

Kailis yra labiausiai veislę išskiriantis požymis. Išorinis sluoksnis tiesus ir šiurkštus liesti, priglunda prie kūno ir apsaugo nuo brūzgynų bei šalto vandens. Paalinė žiemą storėja, o šiltuoju metu plonėja. Spalva derinama iš rudos ir baltos skirtingomis proporcijomis: dažna roaninė arba taškuota, galva paprastai vienspalvė ruda. Juodas kailis veislės standarte nepriimtinas.

Šis šuo stipriai prisiriša prie savo namų žmonių ir dažnai seka iš paskos vieną šeimos narį. Su šeima jis ištikimas ir ramus. Su nepažįstamaisiais santūrus ir budriai stebintis, o tai daro jį geru sargybiniu, tačiau tinkamai veisti ir socializuoti šunys nesielgia agresyviai.

Energetikos perteklius ir darbo instinktas yra šio šuns pagrindiniai bruožai. Jis buvo kuriamas dirbti ištisas dienas lauke ir namuose ieškos, kaip save užimti. Nepakankamas judėjimas ir nuobodulys sukelia lojimą, kasimą ar baldų niokojimą. Mokymasis sekasi gerai, nes šuo greitai išmoksta, tačiau jis gali būti savarankiškas ir atkaklus, todėl dresūra turi būti nuosekli.

Su vaikais, kuriuos pažįsta ir su kuriais užaugo, šis šuo paprastai kantriai elgiasi, nors didelis dydis ir energija labiau dera su vyresniais vaikais nei su mažamečiais. Su kitais šunimis gali sugyventi, jei socializacija pradėta nuo mažens. Stiprus medžioklinis instinktas reiškia, kad katės, triušiai ir kiti smulkūs gyvūnai dažnai bus vejami, todėl mišrių gyvūnų namų ūkyje reikia atsargumo ir laipsniško supažindinimo.

Kailis

Šiurkštus kailis nereikalauja daug priežiūros, tačiau visiškai be priežiūros neapsieinama.

• Šepečiuoti kartą ar du per savaitę, kad pašalintumėte iškritusius plaukus ir nešvarumus.
• Kelis kartus per metus atlikti plaukų šalinimą rankomis (hand stripping), kad išlaikytumėte kailio kietumą. Karpymas laikui bėgant minkština išorinį sluoksnį.
• Po valgio ir po vandens darbo nuvalyti ir išdžiovinti barzdą, kad išvengtumėte koltunavimosi ir nemalonaus kvapo.
• Maudyti tik esant aiškiam poreikiui, nes dažnas plovimas naikina natūralius aliejus, suteikiančius kailui atsparumą drėgmei.
• Kirpti nagus kartą per mėnesį, valyti dantis kelis kartus per savaitę, tikrinti ausis po plaukimo ar lauko darbo.

JudÄ—jimas

Tai didelio energijos poreikio veislė, kuriai reikia tikro fizinio krūvio, o ne vien trumpo pasivaikščiojimo.

• Reikia bent 1-2 valandų intensyvaus judėjimo per dieną.
• Bėgimas, plaukimas, atnešimas, žygiai ir medžioklė puikiai tinka.
• Intelektiniai užsiėmimai, kvapų žaidimai ar šunų sporto treniruotės papildo fizinį krūvį.
• Atvirose vietose šunį reikia laikyti ant pavadžio arba aptvertoje erdvėje, nes medžioklinis instinktas gali nugalėti komandą ateiti.

Aplinka

Šaltus Lietuvos žiemos mėnesius šis šuo atlaikys geriau nei daugelis kitų veislių: šiurkštus kailis ir paalinė suteikia gerą apsaugą nuo šalčio. Vasarą sodyba su erdviu aptvertu kiemu yra ideali aplinka. Bute Vilniuje ar Kaune jis gali gyventi, jei kasdieniai krūvio poreikiai visiškai patenkinami, tačiau ilgas buvimas vienas dienos metu kelia problemų.

Karštą orą šuo kenčia prasčiau ir reikalauja šešėlio bei gėlo vandens. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens po kiekvieno lauko pasivaikščiojimo būtina kruopščiai tikrinti šunį dėl erkių.

Vokiečių vielaplaukis rodiklis gerai jaučiasi maitinamas visaverčiu, subalansuotu šunų pašaru, skirtu aktyvioms ar sporto veislėms. Baltymai ir riebalai palaiko darbo pajėgumą ir energetikos poreikius. Medžioklės ar sporto sezono metu gali prireikti daugiau kalorijų. Vanduo turi būti prieinamas nuolat, ypač po fizinio krūvio. Kadangi veislei būdinga gili krūtinė, valgymą geriausia skirstyti į du kartus per dieną ir vengti intensyvaus judėjimo tiesiogiai prieš valgymą arba iš karto po jo.

SkanÄ—stai ir papildai

Skanėstai neturėtų viršyti apie 10 procentų dienos kalorijų, kad nesutrikdytų mitybos balanso ir nesukeltų antsvorio. Dresūroje naudokite mažus, mažakalorinius apdovanojimus. Šunims, maitinamiems visaverčiu pašaru, paprastai papildomų maisto papildų nereikia. Prieš pridedant sąnarių, odos ar žuvų aliejaus produktus, pasitarkite su veterinaru, nes poreikiai skiriasi priklausomai nuo individo, o per daug papildų gali pakenkti.

Vokiečių vielaplaukis rodiklis yra atspari darbo veislė. Dauguma šunų gyvena 12-14 metų su gera priežiūra. Atsakingi augintojai tikrina tėvų šunių sveikatą prieš veisimą ir pateikia atitinkamus dokumentus; prašyti jų prieš įsigyjant šunį yra pagrįsta. Toliau pateikiamos ligos, kurios pasitaiko veislėje, tačiau ne kiekvienas šuo jas išvystys.

Profilaktinė priežiūra

• LaikykitÄ—s skiepijimo kalendoriaus pagal Lietuvos veterinarinÄ—s tarnybos reikalavimus.
• Erkių apsauga būtina nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Lietuvoje erkės pernešia piroplazmozę (sukėlėjas Babesia canis) ir Laimo ligą (sukėlėjas Borrelia burgdorferi). Abi ligos be greito gydymo gali būti pavojingos gyvybei. Naudokite veterinaro rekomenduojamas apsaugos priemones ir po kiekvieno lauko pasivaikščiojimo tikrinkite šunį.
• Planuokite metines veterinarines apžiūras; senjorų šunų apžiūros turėtų vykti du kartus per metus.
• Palaikykite sveiką svorį, kad apsaugotumėte sąnarius.
• Valykite dantis ir rūpinkitės burnos higiena siekiant išvengti periodonto ligų.
• Valykite ir džiovinkite ausis po plaukimo ar lauko darbo.

Savarankiškas charakteris yra vienas šios veislės bruožų, todėl dresūra turi būti nuosekli ir pradėta anksti. Šuo mokosi greitai ir mielai dirba su savo žmogumi, tačiau nuobodžios, pasikartojančios sesijos greitai praranda jo dėmesį. Trumpi, įvairūs užsiėmimai duoda geresnius rezultatus nei ilgi monotoniški. Griežti baudimo metodai kontraproduktyviai veikia šį jautrų ir protingą šunį. Aiškios taisyklės ir teigiamas pastiprinimas veikia daug geriau. Ankstyva socializacija prie žmonių, vietų ir kitų gyvūnų yra svarbi dėl įgimto santūrumo su nepažįstamaisiais ir stipraus medžioklinio instinkto.

Pagrindai

1. Pradėkite socializaciją ir pagrindinio elgesio formavimą šuniuko amžiuje: supažindinkite su naujais žmonėmis, šunimis, garsais ir paviršiais.
2. Išmokykite pagrindinių komandų pirmiausia: vardą, "sėdėk", "gulk", "laukti" ir "ateik".
3. Anksti ugdykite patikimą komandą ateiti ir nuolat ją kartokite, nes medžioklinis instinktas gali nugalėti komandą.
4. Sesijas darykite trumpas (5-15 minučių) ir dažnas, baikite jas sėkmingu rezultatu.
5. Lavinkite impulsų kontrolę komandomis "palik" ir "lauk", tai padeda aplinkoje su smulkiais gyvūnais.
6. Šuniui bręstant, nukreipkite darbo instinktą į atnešimą, kvapų žaidimus ar lauko sporto treniruotes.
7. Kiekvieną įgūdį įtvirtinkite naujose aplinkose ir su blaškymo faktoriais prieš pasikliaudami juo ne namų teritorijoje.

Patelės lytiškai subręsta per pirmuosius 6-12 mėnesių, tačiau atsakingi augintojai laukia, kol šuo fiziškai ir psichiškai subręs, paprastai maždaug dvejų metų amžiaus, ir atlieka sveikatos patikrinimus prieš veisimą. Nėštumas trunka apie 63 dienas nuo apvaisinimo. Vidutinis jauniklių skaičius yra 7-9, nors vados dydis gali skirtis.

Naujagimiai jaunikliai yra akli ir kurčiai, visiškai priklausomi nuo motinos šilumos ir pieno. Akys atsiveria maždaug 10-14 dieną. Atpratinimas nuo žindymo ir perėjimas prie kietojo maisto prasideda apie 3-4 savaitę ir baigiasi maždaug 7-8 savaitę. Ankstyvos aplinkos įspūdžiai ir kasdienio gyvenimo garsai per pirmąsias gyvenimo savaites padeda jaunikliams tapti stabiliais suaugusiais šunimis. Į naujus namus jaunikliai išleidžiami nuo 8 savaičių amžiaus. Atsakingi Lietuvos augintojai, bendradarbiaujantys su LKD, atranką vykdo pagal sveikus klubus, akis ir temperamentą ir pateikia sveikatos patikrinimų dokumentus būsimiems savininkams.

Kaip užregistruoti German Wirehaired Pointer veislės šunį Lietuvoje

Lietuvoje nuo 2016 metų kiekvienas šuo privalo būti paženklintas mikroschema ir įregistruotas Gyvūnų augintinių registre; formalumus atlieka veterinarijos gydytojas. Valstybinis registras atsako tik Lietuvoje, o nemokamas United Pet Club profilis prideda tai, ko trūksta jūsų German Wirehaired Pointer veislės šuniui: jūsų kontaktai keliauja kartu, paieška veikia iš bet kurios šalies. Užregistruokite šunį per kelias minutes.

Penkiolika skaitmenų po German Wirehaired Pointer veislės šuns oda parodys į jus tik tada, kai tai pasakys registras. Tegul pasako nemokamai: įrašas United Pet Club niekada nesibaigia, priima bet kurios markės mikroschemą, o kiekvienas duomenų pakeitimas nemokamas. Mikroschemos registracija pirmiausia, paskyra iškart po jos.