Finnish Spitz

Suomių špicas yra vidutinio dydžio špicų veislės šuo, kvadratinio kūno sudėjimo, statačiomis ausimis ir ant nugaros susirangančia uodega. Jo kailis yra šiltos lapės rudumo spalvos, kuri suteikia šuniui savitą išvaizdą. Ši veislė laikoma Suomijos nacionaliniu šunimi, turinčiu ilgą istoriją kaip medžioklės palydovas šiaurės miškuose.

Gimtinėje suomių špicas dirba kaip lojantis paukščių rodytojas. Jis suranda medžiojamus paukščius, prispaudžia juos prie medžio ir nuolat loja, taip nukreipdamas medžiotoją į vietą. Ši užduotis suformavo didelę dalį veislės charakterio: savarankiškumą lauke, budrumą judesiui ir garsams bei stiprų, dažną balsą. Šeimininkai šį šunį dažnai apibūdina kaip gyvybingą ir savarankiškai mąstantį, o ne kaip visada norintį įtikti.

Kaip šeimos augintinis suomių špicas yra aktyvus ir atsidavęs savo namiškiams. Jis linkęs stipriai prisirišti prie šeimos narių, tačiau su nepažįstamaisiais lieka santūrus. Ši veislė tinka žmonėms, galintiems kasdien skirti laiko mankštai ir nesijaudinantiems dėl šuns, kuris mielai naudojasi balsu.

Kam tinka

Suomių špicas tinka aktyviai šeimai, kuri mėgsta laiką lauke ir sugeba priimti balsingą, savarankišką šunį. Geriausiai jam sekasi su šeimininkais, kurie taiko nuoseklų, skatinimu grįstą dresūros metodą ir kasdien skiria jam bendrystės bei mankštos. Žmonėms, kuriems reikia tylaus šuns arba kurie ilgai būna išvykę, šios veislės balsingumas ir energija gali būti pernelyg dideli.

Suomių špicas kilęs iš špicų tipo šunų, šimtmečius gyvenusių kartu su žmonėmis Suomijos ir gretimų regionų šiaurės miškuose. Šie šunys buvo vertinami už gebėjimą surasti ir parodyti žvėrieną, o jų organizmas prisitaikė prie atšiauraus klimato ir ilgų žiemų.

Kartų kartas veislę laikė Suomijos kaimo medžiotojai, norėdami surasti tokius paukščius kaip tetervinai ir kurtiniai. Šuo susekdavo paukštį, įvarydavo jį į medį ir lodavo, žymėdamas vietą, kol medžiotojas priartėdavo. Dėl šio darbo metodo veislė gavo lojančio paukščių šuns pravardę.

XIX amžiuje atokiose vietovėse šis tipas pradėjo maišytis su kitais šunimis, todėl veisėjai ėmėsi darbo išsaugoti ir surinkti autentiškus suomiškus medžioklinius špicus. Suomijoje suorganizuota veikla parengė veislės standartą ir atrinko lapės rudumo kailį bei lojimo instinktą, apibūdinusį šį darbinį šunį.

Vėliau suomių špicas buvo pripažintas Suomijos nacionaliniu šunimi. Iš savo tėvynės veislė paplito ir į kitas šalis kaip medžioklinis šuo bei kaip šeimos augintinis, tačiau už šiaurės Europos ribų ji tebėra rečiau sutinkama nei daugelis kitų špicų veislių.

Suomių špicas turi kvadratinį, darnų kūno siluetą, lapei panašią galvą, aštrias statačias ausis ir tamsias, migdolo formos akis. Kūnas tvirtas, raumeningas, bet ne sunkus. Uodega susisukusi į priekį virš nugaros ir remiasi į šlaunį, o tai yra tipiškas špicams būdingas bruožas. Patinai paprastai būna stambesni ir turi ryškesnį apykaklės pūką nei patelės. Lietuvoje veislę pagal FCI standartą registruoja Lietuvos kinologų draugija (LKD).

Kailis ir spalvos

Kailis yra labiausiai atpažįstamas veislės bruožas. Šuniukai dažnai gimsta tamsesnio atspalvio ir šviesėja augdami, kol pasiekia suaugusiam šuniui būdingą lapės rudumo spalvą. Viršutinis kailio sluoksnis atsišiaušęs nuo kūno, ilgiausias ties pečiais, šlaunų galinėmis dalimis ir uodega. Pomedelis minkštas ir tankus, saugantis nuo šalčio. Leidžiami nedideli balti ženklai ant krūtinės ir letenų, tačiau bendras įspūdis turi likti aiškiai raudonas.

Suomių špicas yra gyvybingas, budrus ir pasitikintis savimi šuo. Jis stipriai prisiriša prie šeimos ir namuose paprastai būna švelnus bei žaismingas, dažnai kantrus su vaikais, su kuriais užaugo kartu. Su nepažįstamaisiais veislė paprastai būna atsargi ir budriai stebinti, o ne agresyvi, todėl iš jos išeina geras sarginis šuo.

Savarankiškumas yra vienas pagrindinių veislės bruožų. Veistas dirbti atokiau nuo medžiotojo ir pačiam priimti sprendimus lauke, šis šuo mąsto savarankiškai ir ne visada vykdys komandą, jei nemato jos prasmės. Tai įprasta šiai veislei ir reikalauja ne griežtumo, o kantrybės.

Suomių špicas yra viena balsingiausių šunų veislių. Lojimas buvo sąmoningai puoselėjamas kaip darbinė savybė, todėl šuo noriai naudoja balsą įspėdamas, reikšdamas susijaudinimą ar tiesiog bendraudamas. Su kitais šunimis jis gali būti draugiškas, nors kai kurie individai būna reiklūs to paties lyties atstovams. Ankstyva socializacija padeda šuniui ramiai jaustis šalia kitų gyvūnų ir žmonių.

Suomių špicas yra švari, nedaug kvepianti veislė, gebanti pati gerai prižiūrėti savo kailį, tačiau vis tiek reikia reguliarios priežiūros, kad būtų valdomas kailio slinkimas ir palaikoma gera fizinė forma. Sezoninio kailio kaitos metu dvigubas kailis smarkiai slenka, todėl tuo metu reikia kasdienio dėmesio.

Kailio priežiūra

• Šukuoti kartą ar du per savaitę; per abu pagrindinius kailio slinkimo laikotarpius šukuoti kasdien
• Naudoti šukas arba šepetį su vielinėmis šeriais tankiam pomedeliui pasiekti
• Maudyti tik prireikus, nes kailis linkęs atstumti purvą
• Kirpti nagus kas kelias savaites ir tikrinti ausis, ar nėra nešvarumų
• Reguliariai valyti dantis, kad būtų palaikoma burnos sveikata

Mankšta

• Kasdien skirti bent 60 minučių fizinio aktyvumo, padalyto tarp pasivaikščiojimų ir žaidimų
• Leisti bėgioti be pavadėlio saugioje, aptvertoje vietoje, nes veislė turi stiprų vijimosi instinktą
• Įtraukti uoslės žaidimus ir protą lavinančius žaislus
• Šalia kelių ir laukinių gyvūnų šunį laikyti su pavadėliu

Aplinka

Dėl dvigubo kailio suomių špicas gerai prisitaiko prie šalto oro ir mieliau renkasi vėsesnes sąlygas, kas gerai dera su Lietuvos vidutinio klimato žiemomis. Jis gali gyventi name su saugiai aptvertu kiemu. Kadangi veislė laisvai loja, artimi kaimynai ir butas gali tapti iššūkiu, nebent šeimininkas išmoko šunį patikimos tylos komandos ir suteikia pakankamai veiklos.

Suomių špicui tinka pilnavertis, subalansuotas maistas, parinktas pagal jo amžiaus tarpsnį. Aktyviai dirbantiems šunims gali reikėti daugiau kalorijų nei ramesnio gyvenimo būdo augintiniams. Kadangi veislės sudėjimas vidutinis, porcijas reikia matuoti, kad šuo išliktų lieknas ir neaugtų perteklinis svoris.

Skanėstai ir maisto papildai

Skanėstai turėtų sudaryti tik nedidelę dienos kalorijų dalį, kad šuo neaugtų perteklinis svoris. Dauguma suomių špicų, šeriamų pilnaverčiu maistu, papildų nereikalauja. Prieš duodami sąnarių, odos ar kailio papildus, pasitarkite su veterinaru ir visada užtikrinkite nuolatinę prieigą prie švaraus vandens.

Suomių špicas yra atspari veislė, paprastai gyvenanti 13-15 metų. Jai būdinga mažiau paplitusių sveikatos problemų nei daugeliui kitų veislių, iš dalies dėl darbinės kilmės. Atsakingi veisėjai tikrina žinomas paveldimas ligas, o reguliari veterinarinė priežiūra padeda šuniui gyventi ilgai.

Profilaktinė priežiūra

• Laiku atlikite skiepijimus ir parazitų profilaktiką
• Kasmet lankykitės pas veterinarą, o senstantiems šunims vizitus derinkite dažniau
• Palaikykite lieknesnį kūno svorį, kad apsaugotumėte sąnarius
• Valykite dantis ir tikrinkitės dėl dantų sveikatos
• Rinkitės veisėjus, kurie tikrina savo šunų sveikatą

Suomių špicas yra protingas ir gabus, tačiau jo savarankiška, darbinė prigimtis reiškia, kad jis nesimoko taip paklusniai, kaip labiau žmogui pataikaujančios šeimos šunų veislės. Jis greitai išmoksta, kai mato prasmę ir laukia atlygio, tačiau nuobodus kartojimas jam greitai atgrasus. Kantrybė ir nuoseklumas svarbesni nei spaudimas. Griežti metodai veislę dažniausiai tik padaro atkaklesnę.

Lojimo valdymas yra dažnas dresūros tikslas. Kadangi lojimas yra instinktyvus, tikslas yra jį valdyti, o ne visiškai pašalinti. Patikimos tylos komandos mokymas ir ramaus elgesio skatinimas suteikia šeimininkui būdą nuraminti šunį. Ankstyva socializacija su žmonėmis, šunimis ir kasdienėmis situacijomis stiprina pasitikėjimą ir mažina atsargumą.

Pagrindai

1. Socializaciją ir švelnų elgesio mokymą pradėkite nuo šuniuko amžiaus
2. Pamokas darykite trumpas, linksmas ir įvairias, kad išlaikytumėte šuns dėmesį
3. Teisingą atsaką iš karto atlyginkite maistu, žaidimu ar pagyrimu
4. Anksti išmokykite atšaukimo komandos ir treniruokitės saugioje vietoje
5. Įveskite tylos komandą ir skatinkite ramias, tylias akimirkas
6. Palaipsniui ilginkite trukmę ir didinkite sudėtingumą, kai šuniui sekasi

Suomių špicų veisimas vyksta pagal bendrą vidutinio dydžio šunų modelį. Patelės lytiškai subręsta paprastai iki pirmos ar antros rujos, tačiau atsakingi veisėjai laukia, kol kalė fiziškai subręs ir bus atlikti reikiami sveikatos tyrimai, o tik tada leidžia poruotis. Poros turėtų būti planuojamos taip, kad išsaugotų veislės sudėjimą, lapės rudumo kailį ir darbinį temperamentą, tuo pačiu vengiant žinomų paveldimų ligų.

Nėštumas trunka apie devynias savaites. Vados paprastai būna nedidelės ar vidutinio dydžio. Naujagimiai šuniukai pirmosiomis savaitėmis visiškai priklauso nuo motinos šilumos ir maisto, todėl veisėjai paruošia švarią, ramią šuniukų atsivedimo vietą. Ankstyvas šuniukų laikymas rankose ir švelnus supažindinimas su namų garsais bei žmonėmis padeda jiems tapti gerai prisitaikiusiais šunimis. Šuniukai dažnai gimsta tamsesni ir šviesėja artėdami prie suaugusio šuns raudonos spalvos, augdami.

Kaip užregistruoti Finnish Spitz veislės šunį Lietuvoje

Įrašykite Finnish Spitz veislės šuns vardą, gimimo datą ir ryškią nuotrauką, pridėkite savo telefoną ir išsaugokite. Tiek darbo, ir jis nieko nekainuoja nei dabar, nei vėliau. Šuns registracija veikia su mikroschema ir be jos.

Mikroschemą implantuoja veterinaras ir įrašo į valstybinį registrą; kad numeris atsakytų ir už Lietuvos ribų, jau jūsų rūpestis. Užregistruokite mikroschemą nemokamai visam gyvenimui galiojančiame plane: tinka bet kurios markės mikroschema, atnaujinimai po persikraustymo nieko nekainuoja, o įrašas atsako į paieškas bet kada ir iš bet kur. Susikurkite nemokamą paskyrą ir užbaikite abu darbus šiandien.