Bohemian Shepherd

Bohemijos aviganis yra vidutinio dydžio darbinis šuo, kilęs iš Čekijos. Jis buvo išvestas kaip ūkio ir bandos sergėtojas, todėl jo kūnas pritaikytas ištvermingam fiziniam darbui šaltame, kalvotame krašte. Veislei būdingas tankus dvigubas kailis, stačios ausys ir darnus kūno sudėjimas, tinkantis tiek piemenavimui, tiek bendriems darbams sodyboje.

Būdo požiūriu Bohemijos aviganis yra draugiškas, ištikimas ir protingas. Jis stipriai susiriša su šeima ir mieliau būna arti jos kasdienių reikalų, o ne dirba atokiau nuo žmonių. Šis šuo budriai reaguoja į nepažįstamus žmones ir aplinkos pokyčius, todėl iš jo išeina geras sargas, tačiau agresyvus jis paprastai nebūna.

Šie šunys gerai dresuojami ir noriai paklūsta nuosekliai vadovaujamam šeimininkui. Jų energijos lygis vidutinis arba aukštas, todėl jiems patinka turėti nuolatinį darbą ar užsiėmimą: piemenavimą, klusnumo pratybas ar kasdienį mankštinimąsi kartu su šeimininkais.

Kam tinka ši veislė

Bohemijos aviganis tinka aktyviai gyvenančioms šeimoms, galinčioms kasdien jį mankštinti ir skirti jam dėmesio. Jis tinka šeimoms su vaikais, žmonėms, norintiems gerai dresuojamo darbinio šuns, bei tiems, kam reikia budraus sargo. Mažiau tinka namams, kuriuose šuo ilgą laiką liktų vienas be veiklos ir bendravimo.

Bohemijos aviganio vardas kilęs iš Bohemijos, istorinio vakarų Čekijos krašto. Panašaus tipo šunys dirbo ūkiuose ir su bandomis Chodsko srityje, netoli pietvakarinės šalies sienos, kur saugojo turtą bei gyvulius ir padėjo piemenims sunkiai pereinamoje vietovėje.

Ši veislė turi bendras šaknis su kitais Vidurio Europos piemenų šunimis. Kartų kartas ji buvo laikoma vietiniu darbiniu šunimi, o ne standartizuota parodine veisle, vertinama už atsparų oro sąlygoms kailį, ištvermę ir tvirtą darbinį būdą šaltame klimate.

XX amžiuje susidomėjimas šio vietinio tipo atkūrimu ir įtvirtinimu paskatino organizuotą veisimo darbą Čekoslovakijoje. Veisėjai siekė įtvirtinti pastovią veislės išvaizdą bei būdą ir aprašyti jos populiaciją, taip išskirdami ją kaip savarankišką veislę, o ne tiesiog bendro tipo ūkio šunį.

Bohemijos aviganis ir šiandien labiausiai paplitęs savo gimtojoje šalyje, o kitur tebėra gana retas. Jis toliau naudojamas kaip darbinis ir šeimos šuo, o šiuolaikiniai veisėjai daug dėmesio skiria piemenavimo gebėjimų ir stabilaus būdo išsaugojimui.

Bohemijos aviganis yra vidutinio dydžio, stačiakampio, darnaus kūno sudėjimo šuo. Galva vidutinio ilgio, su aiškiu perėjimu tarp kaktos ir snukio. Akys tamsios, migdolo formos, suteikia budrią išraišką. Ausys pasodintos aukštai ir laikomos stačios. Liemuo tvirtas, šiek tiek ilgesnis nei šuo aukštas, krūtinė gili, nugara tiesi, o uodega tanki, plevėsuojanti ir ramybėje laikoma žemai. Lietuvoje veislės standartą pagal Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) reikalavimus prižiūri Lietuvos kinologų draugija (LKD).

Kailis ir spalvos

Kailis yra ryškiausias šios veislės požymis. Jis ilgas ir tankus: po tiesiu ar šiek tiek banguotu dengiamuoju kailiu slepiasi minkštas pometis, kojose matyti plunksnos, kaklą juosia tankesnė apykaklė, o uodega puri. Standartinė spalva yra juoda, su aiškiomis rusvomis dėmėmis ant snukio, antakių, krūtinės ir kojų. Dvigubas kailis pritaikytas šaltam orui ir keičiasi sezoniškai, pavasarį bei rudenį vyksta gausesnis šėrimasis.

Bohemijos aviganis yra ramaus būdo ir orientuotas į žmones. Jis stipriai susiriša su šeima ir mėgsta būti arti kasdienių namų reikalų, todėl namuose tampa patikimu bičiuliu. Su vaikais paprastai kantrus ir pakantus, o su kitais šunimis bei naminiais gyvūnais gerai sutaria, jei nuo mažens augo kartu arba buvo tinkamai supažindintas.

Su nepažįstamaisiais šis šuo elgiasi budriai, bet ne priešiškai. Jis pastebi naujus žmones ir neįprastus įvykius bei įspėja šeimininkus, todėl yra patikimas sargas, tačiau gerai socializuotas Bohemijos aviganis greitai atšyla svečiams, kai supranta, kad jie laukiami. Ankstyva ir nuolatinė socializacija padeda išlaikyti šį budrumą subalansuotą.

Tai protinga, darbui pritaikyta veislė, kuriai reikia užsiėmimo. Trūkstant mankštos ir protinio krūvio šuo gali tapti neramus arba loti dažniau, nei norėtųsi. Turėdamas darbą, reguliarią veiklą ir laiką su šeimininkais, jis tampa ramiu ir patikimu namų šunimi.

Kailio priežiūra

• Šukuokite kailį 2-3 kartus per savaitę, kad pašalintumėte iškritusius plaukus ir išvengtumėte gumulų; sezoninio šėrimosi metu šukuokite kasdien.
• Atkreipkite dėmesį į plunksnas ant kojų, apykaklę ties kaklu ir uodegą, nes ten dažniausiai susivelia kailis.
• Maudykite tik prireikus, nes dvigubas kailis iš esmės savaime apsivalo.
• Nagus kirpkite kas kelias savaites, o ausis reguliariai tikrinkite, ar nėra nešvarumų ar drėgmės.
• Dantis valykite kelis kartus per savaitę, kad palaikytumėte burnos sveikatą.

Mankšta

• Kasdien skirkite bent 1-2 valandas veiklos, padalytos į pasivaikščiojimus ir žaidimus.
• Įtraukite protinį krūvį reikalaujančią veiklą: klusnumo pratybas, uoslės žaidimus, piemenavimą ar kinologinį sportą.
• Saugiose vietose leiskite šuniui pabėgioti be pavadėlio, kad galėtų nubėgti didesnį atstumą.
• Keiskite kasdienę rutiną, kad ši protinga veislė neprarastų susidomėjimo.

Aplinka

Bohemijos aviganiui geriausiai tinka namai su saugia lauko erdve, kur šeimos nariai būna namie didžiąją dienos dalį. Tankus kailis puikiai pritaikytas vėsiam ir šaltam klimatui, todėl Lietuvos žiemos jam nekelia sunkumų, o karštu oru šuniui reikia šešėlio, švaraus vandens ir mankštos vėsesniu paros metu. Šuo gali prisitaikyti prie įvairių gyvenimo sąlygų, jei tik patenkinami jo mankštos ir bendravimo poreikiai.

Šerkite pilnaverčiu, subalansuotu maistu, pritaikytu šuns amžiui ir aktyvumo lygiui. Kaip vidutinio dydžio aktyviai veislei, Bohemijos aviganiui svarbus kokybiškas baltymų kiekis raumenims palaikyti ir saikingas riebalų kiekis, atitinkantis jo energijos sąnaudas. Dirbantiems ar itin aktyviems šunims reikia daugiau kalorijų nei mažiau judriems, todėl porcijas derinkite taip, kad šuo išliktų lieso sudėjimo: šonkaulius turėtų būti lengva pajusti, bet jų neturėtų matytis. Švarus vanduo turi būti prieinamas visą laiką.

Skanėstai ir maisto papildai

Skanėstai turėtų sudaryti ne daugiau kaip apie dešimtadalį dienos kalorijų, o likusią maisto porciją atitinkamai sumažinkite. Dauguma šunų, šeriamų pilnaverčiu maistu, papildų nereikalauja. Dėl bet kokių papildų, pavyzdžiui, sąnarius palaikančių priemonių senstantiems ar itin aktyviems šunims, prieš pradedant pasitarkite su veterinarijos gydytoju.

Bohemijos aviganis paprastai yra tvirta, sveika veislė, gyvenanti vidutiniškai 12-15 metų. Kaip ir daugumai darbinių šunų, jam dažniausiai kyla sąnarių, akių ir ausų problemų, todėl atsakingi veisėjai prireikus tiria veisimui skirtus šunis. Reguliarūs veterinariniai patikrinimai, kontroliuojama mityba ir nuolatinė mankšta padeda šiems šunims išlikti geros formos ir senatvėje.

Profilaktinė priežiūra

• Laiku skiepykite šunį ir vykdykite parazitų profilaktiką.
• Palaikykite sveiką svorį, kad sumažintumėte apkrovą sąnariams.
• Kasmet lankykitės pas veterinarijos gydytoją, o senstantį šunį tikrinkite dažniau.
• Reguliariai valykite dantis ir stebėkite burnos ertmės sveikatą.
• Reguliariai tikrinkite ir valykite ausis, kad išvengtumėte infekcijų.

Bohemijos aviganis yra protingas, dėmesingas ir noriai dirba su šeimininku, todėl priskiriamas prie geriausiai dresuojamų vidutinio dydžio veislių. Komandas jis įsimena greitai ir mėgsta turėti užduotį, todėl dresūra kartu tampa ir protine mankšta. Nuoseklumas bei ramus, aiškus vadovavimas veikia geriau nei griežtos bausmės, dėl kurių jautrus šuo gali tapti nedrąsus. Socializaciją pradėkite anksti: supažindinkite šuniuką su įvairiais žmonėmis, šunimis, vietomis ir garsais, kad jo prigimtinis budrumas išliktų subalansuotas ir pasitikintis.

Pagrindai

1. Nuo pirmos dienos namuose pradėkite priprasti šuniuką prie tvarkos ir švaros įpročių.
2. Išmokykite pagrindinių komandų: sėsti, likti vietoje, atbėgti pašaukus ir vaikščioti neįtemptu pavadėliu.
3. Rengiokite trumpas, dažnas treniruotes, kad išlaikytumėte dėmesį, ir baikite jas sėkme.
4. Papildomai vežkite šuniuką į socializacijos išvykas, kad jis pasitikėtų žmonėmis ir kitais gyvūnais.
5. Vėliau pereikite prie sudėtingesnės veiklos, pavyzdžiui, piemenavimo, klusnumo ar kinologinio sporto, kad būtų panaudotas veislės potraukis darbui.

Kaip ir kitos vidutinio dydžio veislės, Bohemijos aviganis fizinę ir elgesio brandą pasiekia per pirmuosius ar antruosius gyvenimo metus. Atsakingi veisėjai veda šunis tik tada, kai jie visiškai subrendę ir patikrinti sveikatos požiūriu, ir atrenka gyvūnus pagal stabilų būdą, darbingumą bei sąnarių ir akių sveikatą. Kergimas vyksta pagal patelės rujos ciklą, o vaikingumas trunka apie 63 dienas, kaip įprasta šunims.

Vados paprastai būna vidutinio dydžio. Šuniukai gimsta akli ir visiškai priklausomi nuo motinos, kuri pirmosiomis savaitėmis juos šildo ir maitina. Ankstyvas prisilietimas ir švelnus supažindinimas su namų garsais, paviršiais bei žmonėmis nuo mažens padeda formuotis draugiškam, pasitikinčiam suaugusio šuns būdui. Į naujus namus šuniukai paprastai keliauja po nujunkymo ir pradinio socializacijos laikotarpio, dažniausiai apie aštuonių savaičių amžiaus, o prieš perkeliant juos turi paskiepyti ir patikrinti sveikatą.

Kaip užregistruoti Bohemian Shepherd veislės šunį Lietuvoje

Skaitytuvas prieglaudoje vertas tiek, kiek vertas registras, į kurį veda numeris. Duokite Bohemian Shepherd veislės šuniui registrą, kuris atsako visada: nemokama kortelė su nuotrauka, duomenimis ir jūsų telefonu, pasiekiama visą parą, namie ir užsienyje. Registracija atliekama kartą ir lieka visam laikui.

Mikroschemą implantuoja veterinaras ir įrašo į valstybinį registrą; kad numeris atsakytų ir už Lietuvos ribų, jau jūsų rūpestis. Užregistruokite mikroschemą nemokamai visam gyvenimui galiojančiame plane: tinka bet kurios markės mikroschema, atnaujinimai po persikraustymo nieko nekainuoja, o įrašas atsako į paieškas bet kada ir iš bet kur. Susikurkite nemokamą paskyrą ir užbaikite abu darbus šiandien.