Bichon Frise

Bišonas yra mažas kambarinis šuo, pagarsėjęs puriu baltu kailiu ir judriu būdu. Ūgis ties ketera paprastai siekia 23-30 cm, o svoris - 5-8 kg, todėl veislė priskiriama mažų kompanijos šunų grupei. Pavadinimas kilęs iš prancūziško žodžio, reiškiančio garbanotakailį mažą šunį; veislė šimtmečius buvo auginama kaip glostomas draugas, o ne darbinis ar medžioklinis šuo.

Būdingiausias bruožas - charakteris. Bišonai draugiški, meilūs, bendraujantys, greitai prisiriša prie savo žmonių ir iki senatvės išlieka žaismingi. Paprastai jie sutaria su vaikais, nepažįstamaisiais ir kitais augintiniais. Kadangi veislė sukurta būti šalia žmogaus, ji sunkiai pakenčia ilgą vienatvę, todėl geriausiai jaučiasi namuose, kur kas nors būna šalia didžiąją dienos dalį.

Kailiui reikia nuolatinės priežiūros. Jis mažai šeria, todėl tinka jautriems namų ūkiams, tačiau lengvai susivelia ir turi būti šukuojamas kelis kartus per savaitę, o pas šunų šukuotoją reikėtų apsilankyti kas keturias-šešias savaites. Vidutinė gyvenimo trukmė - 14-15 metų, tad tai ilgalaikis įsipareigojimas, tinkantis šeimininkams, norintiems linksmo mažo šuns ir pasiruošusiems reguliariai juo rūpintis.

Kam tinka

Bišonas tinka šeimininkams, norintiems mažo, į žmogų orientuoto šuns ir galintiems kasdien skirti jam dėmesio. Jis vienodai gerai jaučiasi ir bute, ir name, o kuklus dydis bei nedideli fizinio krūvio poreikiai leidžia jį laikyti tiek vyresnio amžiaus žmonėms, tiek pirmą kartą šunį įsigyjantiems savininkams. Pagrindinis reikalavimas - kailio priežiūra: kas nenori dažnai šukuoti ir mokėti už reguliarius kirpimus, turėtų rinktis mažiau priežiūros reikalaujančios veislės šunį. Namų ūkiai, kuriuose visą dieną nieko nėra, bišonui netinka, nes veislė sunkiai pakenčia vienatvę.

Bišonas priklauso senai mažų baltakailių kambarinių šunų giminei, kilusiai iš Viduržemio jūros regiono. Jo protėviais laikomi barbetas ir su juo giminingi maži vandens šunys, iš kurių išsivystė platesnis bišonų tipas. Manoma, kad šiuos šunis tarp uostų vežiojo prekeiviai ir jūreiviai, todėl per kelis šimtmečius veislės tipas paplito Ispanijoje, Italijoje ir Prancūzijoje.

Renesanso epochoje mažas bišonų tipo šuo jau buvo įprastas Europos dvaruose. Jis buvo madingas Prancūzijos ir Ispanijos didikų palydovas, o to meto paveiksluose vaizduojamas kaip lepinamas kambarinis šuo. Karališkoji globa, tarp jos ir Prancūzijos dvaro susidomėjimas, įtvirtino jo, kaip draugo, o ne darbinio gyvūno, vaidmenį.

Pasibaigus dvarų globos epochai, veislės populiarumas krito, o XIX amžiuje nemažai bišonų tapo gatvės, cirko ar pasirodymų šunimis, vertinamais už guvumą ir gebėjimą mokytis. Šis pasirodymų laikotarpis padėjo veislei išlikti, kai bajorų susidomėjimas ja išblėso.

Po Pirmojo pasaulinio karo Prancūzijos ir Belgijos veisėjai ėmėsi darbo išsaugoti ir standartizuoti šią veislę. 1933 m. Prancūzijoje buvo patvirtintas oficialus veislės standartas, tuomet įtvirtintas ir pavadinimas Bichon a poil frise (bišonas garbanotu kailiu). Vėliau veislę pripažino didžiosios tarptautinės ir nacionalinės kinologijos organizacijos; Lietuvoje veislės registravimu ir parodomis rūpinasi Lietuvos kinologų draugija (LKD). Šiandien bišonas visame pasaulyje laikomas kaip kompanijos šuo.

Bišono kūnas kresnas ir tvirtas, paslėptas po minkštu, gausiu kailiu. Kai kailis sukirptas tradiciniu apvaliu stiliumi, galva ir kūnas įgauna pūkuoto kamuoliuko siluetą. Išraišką lemia tamsios, apvalios akys ir juoda nosis baltame kailyje, o tamsūs akių vokų ir lūpų kraštai papildo snukio kontūrą. Uodega puri, plunksniška, nešiojama sulenkta virš nugaros. Nepaisant trapios išvaizdos, po kailiu slypi gerai subalansuotas kūnas, o šuo juda laisvai ir lengvai.

Kailis ir spalvos

Kailis - pagrindinis veislės bruožas. Minkštas pomušalas kartu su tampresniu viršutiniu sluoksniu sukuria standarte aprašomą spyruokliuojantį pojūtį: paspaudus pirštu kailis įlinksta ir vėl atšoka. Vienintelė pripažinta spalva - balta, tačiau šuniukams ir kai kuriems suaugusiems šunims ant ausų ar kūno pasitaiko kreminių, abrikosinių ar rusvų atspalvių. Šie atspalviai paprastai leidžiami nedideliu kiekiu, tačiau bendras įspūdis turi likti baltas. Kailis auga nuolat ir nesikeičia sezoniškai kaip įprasta, todėl jį reikia reguliariai kirpti ir formuoti, kad išliktų apvalus siluetas.

Bišonas veistas būti draugu, ir tai atsispindi jo charakteryje. Veislė draugiška, meili, geraširdė ir visuomeniška, o šuo paprastai nori būti kuo arčiau savo žmonių. Bišonai išlieka žaismingi ir suaugę, dažnai iki senatvės išsaugo šuniukišką, kvailioti mėgstantį būdą, kuris savininkams patinka.

Šeimoje šis šuo švelnus ir dėmesingas, dažniausiai gerai sutaria su vaikais, jei tie elgiasi atsargiai. Nepažįstamuosius bišonai paprastai pasitinka šiltai, o ne įtariai, todėl iš jų prasti sargai, bet malonūs bendrai draugijai. Dažniausiai jie sutaria ir su kitais šunimis, ir su katėmis, ypač jei supažindinami nuo mažens.

Už tokį prieraišumą tenka mokėti jautrumu vienatvei. Ilgai palikti vieni, bišonai gali pradėti loti ar terlioti namuose - tai su vienatve susijusio streso požymiai. Padeda ankstyva socializacija ir palaipsninis pratinimas prie trumpo šeimininko nebuvimo. Veislė taip pat budri ir gali loti į bet kokį judesį aplinkui, todėl nuoseklus mokymas padeda valdyti lojimą.

Bendrai bišonas nėra sunkiai prižiūrima veislė, tačiau kailio priežiūra reikalauja daugiausia pastangų. Kailis auga nuolat ir, jei apleistas, susivelia arti odos, todėl reguliarus grafikas šiai veislei svarbesnis nei daugumai mažų šunų.

Kailio priežiūra

• Kelis kartus per savaitę kruopščiai iššukuoti kailį iki pat odos, kad neatsirastų vėlimosi.
• Kas keturias-šešias savaites vesti pas šunų šukuotoją maudymui, kirpimui ir apvalaus siluetų formavimui.
• Reguliariai valyti sritį aplink akis, nes ant balto kailio ryškiai matomos ašarų dėmės.
• Tikrinti ir valyti ausis, o šerštį jose šalinti ar trumpinti taip, kaip pataria specialistas, kad sumažėtų drėgmės ir uždegimo rizika.
• Kas kelias savaites trumpinti nagus ir kelis kartus per savaitę valyti dantis, nes mažos veislės linkusios į dantų ligas.

Fizinis krūvis

• Kasdien skirti apie 30 minučių aktyviai veiklai - kelis pasivaikščiojimus ir žaidimus.
• Namuose žaisti ir trumpai mokyti, kad protas liktų užimtas.
• Vengti pervargimo mažų šuniukų amžiuje ir karštyje, nes tankus kailis sulaiko šilumą.

Aplinka

Bišonui vienodai tinka ir butas, ir namas: tai vidaus šuo, nepritaikytas gyventi lauke, jautrus dideliam karščiui ir šalčiui. Lietuvoje, kur žiemos šaltos ir ilgos, o veislė kilusi iš šiltų Viduržemio jūros kraštų, šunį būtina laikyti šiltame vidaus būste ir saugoti nuo šalčio net trumpų pasivaikščiojimų metu. Kadangi bišonas stipriai prisiriša ir sunkiai pakenčia izoliaciją, geriausiai jis jaučiasi ten, kur namuose kas nors būna didžiąją dienos dalį arba kur išvykos trumpos.

Bišonui tinka pilnavertis, subalansuotas, jo amžiaus tarpsniui pritaikytas šuns maistas. Mažoms veislėms skirtos formulės turi mažoms burnoms tinkamo dydžio granules ir energijos kiekį, atitinkantį nedidelio, vidutiniškai aktyvaus šuns poreikius. Kadangi veislė smulki, porcijos nedidelės, o net nedidelė matavimo paklaida greitai virsta antsvoriu. Geriau naudoti matavimo puodelį ar svarstykles, o ne akį, ir koreguoti kiekį taip, kad šuo išliktų lieknas, o jo liemuo būtų matomas.

Skanėstai ir maisto papildai

Skanėstams skirkite ne daugiau kaip apie 10 procentų dienos kalorijų, kad pagrindinis racionas liktų subalansuotas, o jų kiekį atimkite iš maitinimo porcijos. Pilnavertis maistas paprastai papildomų maisto papildų nereikalauja; vitaminus, sąnarių preparatus ar kitus priedus įtraukite tik veterinarijos gydytojo nurodymu. Švarus geriamas vanduo turi būti prieinamas visada.

Bišonas iš prigimties sveika, ilgaamžė veislė - vidutinė gyvenimo trukmė siekia 14-15 metų. Kaip ir daugelio mažų veislių atveju, pasitaiko kelios būklės, apie kurias verta žinoti iš anksto. Atsakingas veisimas, reguliari veterinarinė priežiūra, dantų higiena ir svorio kontrolė sumažina daugumos jų riziką ir sunkumą.

Profilaktinė priežiūra

• Kasmetiniai veterinariniai patikrinimai, o vyresniems šunims - du kartus per metus.
• Nuolatinė dantų priežiūra: dantų valymas namuose ir profesionalus valymas pagal rekomendacijas.
• Laiku atnaujinti skiepai ir parazitų profilaktika.
• Palaikyti lieknas svoris, kad būtų saugomi sąnariai ir mažėtų ligų rizika.
• Rinktis veisėjus, kurie tikrina tėvų akis ir kelio sąnarius.

Bišonas protingas ir orientuotas į žmogų, todėl mokosi noriai. Veislės praeitis, kai šunys pasirodydavo cirke, rodo tikrą polinkį triukams ir sudėtingesnėms sekoms. Geriausiai jis reaguoja į trumpas, linksmas treniruotes ir skatinimą, o ne į bausmes, nes griežtas elgesys šunį gali priblokšti. Ypatingo dėmesio nuo pat pradžių reikalauja dvi sritys: namų mokymas, kurį kai kurios mažos veislės įsisavina sunkiau, ir palaipsninis pratinimas likti vienam, kad būtų išvengta su vienatve susijusio elgesio.

Pagrindai

1. Pradėkite socializaciją anksti, supažindindami šuniuką su žmonėmis, kitais šunimis, garsais ir lietimu.
2. Nustatykite nuolatinį namų mokymo grafiką su dažnais išėjimais ir iš karto apdovanokite už sėkmę.
3. Išmokykite pagrindinių komandų: vardo, "sėsk", "pas mane" ir "nurimk".
4. Palaipsniui ilginkite laiką, kurį šuo praleidžia vienas, kad išmoktų, jog trumpas atsiskyrimas yra įprastas dalykas.
5. Pridėkite pavadėlio mokymą ir pratinimą prie kirpimo stalo, kad kirpimai vyktų sklandžiai.
6. Sesijas darykite trumpas, po kelias minutes, ir baikite sėkmingu momentu.

Bišono veisimas - rimtas užsiėmimas, kuris turėtų remtis sveikata ir charakteriu, o ne vien išvaizda. Lytiškai šunys subręsta per pirmuosius metus, tačiau atsakingi veisėjai laukia, kol kalė bus fiziškai subrendusi, dažniausiai apie dvejus metus, ir pirmajai vadai renkasi tik patikrintus, sveikus suaugusius šunis. Prieš veisiant rekomenduojama patikrinti akis ir kelio sąnarį (girnelę), nes tai šiai veislei būdingos problemos.

Patelės lytinis ciklas pasikartoja maždaug du kartus per metus. Nėštumas trunka apie 63 dienas nuo apvaisinimo. Vados nedidelės, dažniausiai keturi-šeši šuniukai, tai atitinka nedidelį veislės ūgį. Mažoms veislėms vedimas gali kelti papildomą riziką, todėl prieš gimdymą ir jo metu svarbi veterinarinė pagalba.

Šuniukai nuo motinos pieno atpratinami per kelias savaites ir su kale bei broliais-seserimis lieka bent iki aštuonių savaičių amžiaus - tai padeda tinkamai socialinei raidai. Švelnus elgesys ir naujų patirčių pažinimas šiuo laikotarpiu sukuria pagrindą draugiškam, visuomeniškam suaugusiam šuniui, kuriuo veislė pasižymi.

Kaip užregistruoti Bichon Frise veislės šunį Lietuvoje

Skaitytuvas prieglaudoje vertas tiek, kiek vertas registras, į kurį veda numeris. Duokite Bichon Frise veislės šuniui registrą, kuris atsako visada: nemokama kortelė su nuotrauka, duomenimis ir jūsų telefonu, pasiekiama visą parą, namie ir užsienyje. Registracija atliekama kartą ir lieka visam laikui.

Mikroschemą implantuoja veterinaras ir įrašo į valstybinį registrą; kad numeris atsakytų ir už Lietuvos ribų, jau jūsų rūpestis. Užregistruokite mikroschemą nemokamai visam gyvenimui galiojančiame plane: tinka bet kurios markės mikroschema, atnaujinimai po persikraustymo nieko nekainuoja, o įrašas atsako į paieškas bet kada ir iš bet kur. Susikurkite nemokamą paskyrą ir užbaikite abu darbus šiandien.