American Staffordshire Terrier

Amerikos stafordšyro terjeras, dažnai vadinamas tiesiog amstafu, yra vidutinio dydžio šuo, sukurtas jėgai ir judrumui. Jo galva plati, žandikaulio raumenys ryškūs, o kūno sudėjimas kresnas ir atletiškas. Nepaisant galingos išvaizdos, veislė laikoma geraširde ir labai prisirišusia prie savo žmonių.

Amstafas yra drąsus ir pasitikintis savimi, tačiau be reikalo nepuola žmonių. Gerai socializuoti šunys būna draugiški ir kantrūs, daugelis švelniai elgiasi su savo namų vaikais. Ši veislė stipriai prisiriša prie šeimos ir nemėgsta ilgai likti viena.

Tai aktyvus šuo, kuriam kasdien reikia tiek fizinio, tiek protinio krūvio. Nuosekliai dresuojamas ir anksti socializuotas amstafas gali gyventi įvairiuose namuose, nuo aktyvių šeimų iki vienišų šeimininkų, galinčių skirti jam reguliarų judėjimą ir aiškią tvarką.

Kam jis tinka

Amstafas tinka šeimininkams, pasiruošusiems anksti socializuoti šunį, dresuoti tvirtai ir nuosekliai bei kasdien skirti laiko judėjimui. Jis gerai jaučiasi šalia žmonių, norinčių artimo, aktyviai bendraujančio šuns. Su patyrusio dresuotojo pagalba veislę gali sėkmingai laikyti ir pirmą kartą šunį įsigyjantys žmonės. Prieš įsigyjant verta pasidomėti savivaldybės ar rajono taisyklėmis, nes kai kuriose vietovėse šiai ir panašioms veislėms taikomi apribojimai.

Veislės šaknys siekia XIX amžiaus Angliją, kur veisėjai kryžmino buldogus su terjerais, siekdami gauti judrius ir raumeningus šunis. Šiuos ankstyvuosius buldogo ir terjero mišrūnus į Šiaurės Ameriką XIX amžiuje atsivežė imigrantai.

Jungtinėse Valstijose veisėjai rinkosi didesnio dydžio ir sunkesnio sudėjimo šunis nei Anglijoje. Laikui bėgant susiformavo savita amerikietiška linija, savo proporcijomis besiskirianti nuo angliškųjų giminaičių.

Amerikos kinologų klubas (AKC) veislę pripažino 1936 metais, iš pradžių pavadinęs ją stafordšyro terjeru. 1972 metais pavadinimas pakeistas į amerikos stafordšyro terjerą, kad būtų aiškiai atskirtas nuo mažesnio stafordšyro buliterjero, kurį AKC pripažino atskira veisle.

XX amžiuje amstafas vis labiau tapo kompanionu ir parodų šunimi. Šiuolaikinėje veislininkystėje daug dėmesio skiriama stabiliam, žmonėms draugiškam temperamentui, nepamirštant ir tradicinės jėgos bei atletiško sudėjimo.

Amstafas savo dydžiui atrodo išskirtinai stiprus. Jo kaukolė plati, skruostų raumenys ryškūs, o vidutinio ilgio snukis turi aiškiai išreikštą perėjimą prie kaktos. Kūnas kompaktiškas ir raumeningas, remiasi tiesiomis, tvirtomis kojomis, todėl šuo juda su pastebima jėga ir spyruokliškumu.

Kailis ir spalvos

Vienasluoksnis kailis yra trumpas ir glaudžiai priglunda prie kūno, todėl priežiūra nesudėtinga. Pripažįstama labai daug spalvų ir raštų derinių. Veislės standartas neskatina kailio, kuriame daugiau nei 80 procentų baltos spalvos, taip pat juodai rudos ir kepenų spalvos šunų, nors tokie individai gali būti puikūs augintiniai. Ausys gali būti kirptos arba natūralios, o natūralios ausys pasitaiko vis dažniau.

Amstafas garsėja ištikimybe ir stipriu prieraišumu prie savo namiškių. Dauguma šunų yra atviri, mėgsta žmonių draugiją, o nemažai jų švelniai ir kantriai elgiasi su vaikais, su kuriais augo kartu. Veislė pasitikinti savimi ir drąsi, kai kurie šunys instinktyviai saugo namus ir šeimą.

Su nepažįstamaisiais gerai socializuotas amstafas paprastai elgiasi ramiai ir priima juos, o ne baiminasi ar priešiškai reaguoja. Ankstyva ir nuolatinė patirtis su žmonėmis bei įvairiomis situacijomis padeda formuoti šią stabilią reakciją. Veislė protinga ir nori įtikti šeimininkui, todėl gerai reaguoja į dresūrą.

Su kitais gyvūnais elgesys skiriasi labiau. Vieni šunys puikiai sutaria su kitais augintiniais, kiti rodo reaktyvumą kitų šunų atžvilgiu, o tai siejama su veislės istorija. Su nepažįstamais šunimis verta elgtis atsargiai: supažindinti pamažu, prižiūrėti ir valdyti situaciją. Dėl savo jėgos ir energijos amstafui reikia šeimininko, gebančio suteikti aiškią struktūrą ir nuoseklią vadovystę.

Kailio priežiūra

• Kartą per savaitę iššukuokite trumpą kailį minkštu šepečiu ar guminėmis pirštinėmis, kad pašalintumėte iškritusius plaukus.
• Maudykite retkarčiais, maždaug kas vieną-tris mėnesius arba kai šuo išsipurvina.
• Nagus trumpinkite kas tris-keturis savaites, kad jie neperaugtų.
• Reguliariai tikrinkite ir valykite ausis, ypač jei jos kirptos.
• Kelis kartus per savaitę valykite dantis, kad palaikytumėte burnos sveikatą.

Fizinis krūvis

• Kasdien skirkite bent valandą-dvi aktyviam judėjimui.
• Energijai išeikvoti tinka spartūs pasivaikščiojimai, bėgiojimas, žaidimas kamuoliuku ar virve.
• Protiniam krūviui pridėkite dresūros žaidimų ir intelekto žaislų.
• Viešose vietose šunį laikykite pavadėlyje arba tvirtai aptvertoje teritorijoje.
• Karštyje venkite intensyvaus krūvio, nes trumpas snukis ir didelė raumenų masė didina perkaitimo riziką.

Aplinka

Amstafas prisitaiko tiek prie namo, tiek prie buto, jei gauna kasdienį judėjimą ir laiko su žmonėmis. Šuo jautrus temperatūros kraštutinumams, todėl turėtų gyventi patalpose kartu su šeima, o ne lauke. Naudinga turėti aptvertą kiemą su tvirta tvora, nes veislė stipri ir atletiška.

Rinkitės pilnavertį, subalansuotą pašarą, pritaikytą amstafo amžiui, dydžiui ir aktyvumui. Aktyviems suaugusiems šunims naudingas pakankamas baltymų kiekis, palaikantis raumenis, o mažiau judrūs šunys turėtų gauti mažiau kalorijų, kad neaugtų svoris. Dienos davinį padalykite į du valgymus, kad virškinimas būtų tolygesnis. Visada palikite švaraus vandens.

Skanėstai ir papildai

Skanėstai turėtų sudaryti apie 10 procentų dienos kalorijų, o dienomis, kai jų duodama daugiau, sumažinkite pagrindinio maisto porciją. Daugeliui suaugusių šunų pakanka standartinio subalansuoto pašaro be papildomų priedų. Sąnarių papildai, pavyzdžiui, gliukozaminas, senstant gali padėti kai kuriems šunims, tačiau bet kokį papildą pradėkite duoti tik pasitarę su veterinarijos gydytoju.

Amstafas yra tvirtos sveikatos veislė, paprastai gyvenanti 12-16 metų. Atsakingi veisėjai tikrina veislei naudojamus šunis dėl žinomų paveldimų ligų, taip sumažindami riziką šuniukams. Ilgą ir sveiką gyvenimą palaiko reguliari veterinarinė priežiūra, gera mityba ir svorio kontrolė.

Prevencinė priežiūra

• Laiku atlikite skiepus ir parazitų profilaktiką.
• Kasmet lankykitės pas veterinarą, o vyresniems šunims tai darykite du kartus per metus.
• Palaikykite lieknesnę kūno sudėtį, kad apsaugotumėte sąnarius ir širdį.
• Reguliariai valykite dantis ir, jei reikia, atlikite profesionalų dantų valymą.
• Iš veisėjo pasiteiraukite klubų, širdies ir ataksijos (NCL-A) testų rezultatų.

Amstafas protingas, motyvuojamas maisto ir nori dirbti kartu su šeimininku, todėl mokosi gerai. Veislė kur kas geriau reaguoja į ramų, nuoseklų vadovavimą nei į griežtą elgesį. Svarbiausia investicija yra ankstyva socializacija: patirtis su žmonėmis, šunimis ir kasdienėmis situacijomis šuniukystėje suformuoja stabilų suaugusį šunį. Kadangi veislė stipri, vaikščiojimui pavadėliu ir patikimam grįžimui pas šeimininką reikėtų skirti dėmesio jau nuo pat pradžių.

Pagrindai

1. Socializaciją pradėkite jau šuniukystėje, saugiai ir teigiamai supažindindami su žmonėmis, vietomis ir garsais.
2. Prieš pereidami prie komandų, išmokykite reaguoti į vardą ir atkreipti dėmesį.
3. Išmokykite sėdėti, gulėti, likti vietoje ir patikimai grįžti prišaukus.
4. Anksti pratinkite vaikščioti laisvu pavadėliu, kad valdytumėte veislės jėgą.
5. Pridėkite struktūruotos veiklos, pavyzdžiui, klusnumo, triukų dresūros ar agilities.
6. Treniruotes darykite trumpas, dažnas ir nuoseklias, kad jų laikytųsi visi namiškiai.

Atsakingas amstafų veisimas orientuotas į temperamentą ir sveikatą. Abu tėvai turi būti fiziškai subrendę ir patikrinti dėl paveldimų ligų, įskaitant klubų sąnarių įvertinimą ir genetinį smegenėlių ataksijos testą. Dauguma veisėjų laukia, kol kalė sulauks bent dvejų metų, kad pirmosios vados metu būtų visiškai subrendusi.

Nėštumas trunka apie 63 dienas. Vados dydis skiriasi, vidutiniškai būna penki-dešimt šuniukų. Kalė paprastai gerai susitvarko su vedimu pati, tačiau verta pasirūpinti ramia, švaria vieta ir veterinaro pagalba, jei prireiktų.

Šuniukai su kale ir broliukais bei sesutėmis turėtų likti iki maždaug aštuonių savaičių amžiaus, tai padeda tinkamai socialinei raidai. Ankstyvas švelnus prisilietimas bei supažindinimas su namų garsais ir žmonėmis suteikia šuniukams gerą pradžią prieš persikeliant į naujus namus.

Kaip užregistruoti American Staffordshire Terrier veislės šunį Lietuvoje

Skaitytuvas prieglaudoje vertas tiek, kiek vertas registras, į kurį veda numeris. Duokite American Staffordshire Terrier veislės šuniui registrą, kuris atsako visada: nemokama kortelė su nuotrauka, duomenimis ir jūsų telefonu, pasiekiama visą parą, namie ir užsienyje. Registracija atliekama kartą ir lieka visam laikui.

Mikroschemą implantuoja veterinaras ir įrašo į valstybinį registrą; kad numeris atsakytų ir už Lietuvos ribų, jau jūsų rūpestis. Užregistruokite mikroschemą nemokamai visam gyvenimui galiojančiame plane: tinka bet kurios markės mikroschema, atnaujinimai po persikraustymo nieko nekainuoja, o įrašas atsako į paieškas bet kada ir iš bet kur. Susikurkite nemokamą paskyrą ir užbaikite abu darbus šiandien.